2018 04 23
A. Butkevičiaus ligšiolinė 3D politika ir 3 raudonos linijos

redline_imgRugsėjo mėnesį, pasibaigus politinio sezono vasaros atostogoms ir prasidėjus Seimo rudens sesijai, Algirdą Butkevičių pasitiks politiniai klausimai, kurių sprendimas parodys, ar jis apskritai pajėgus vykdyti Lietuvos vyriausybės vadovo pareigas ir kokia bus jo vieta nepriklausomos Lietuvos politinėje istorijoje. O kol kas jo vadovaujama vyriausybė rimtais darbais nepasižymėjo. Jos ligšiolinei veiklai apibūdinti geriausiai tiktų – „3D“ santrumpa.

„3D“ ne tik nurodo į siekį padaryti kuo didesnį įspūdį (kaip kad yra kine), pasitelkiant specialiuosius efektus, nors iš esmės nekeičiant turinio. Ji taip pat atskleidžia tris būdingiausius Butkevičiaus vadovaujamos koalicijos ir vyriausybės veiklos bruožus, iššifruojant juos kaip: Darbo partijos problemos,darbo grupės ir dekupažas.

Šie 3D Butkevičiaus veiklos „efektai“, o ne svarbūs strateginiai apsisprendimai ar reikalingos reformos, kol kas užpildė visą šios koalicijos ir jos vyriausybės veiklos turinį.   Pirmiausia prisiminkime, Darbo partija ne tik delegavo į vyriausybę atitinkamoms sritims vadovauti reikiamo pasiruošimo ir patirties neturinčius atstovus, kurie jau spėjo priimti neteisėtus sprendimus (švietimo ministras D. Pavalkis dėl išimčių egzaminams tautinėms mažumoms), bet ir iškart su didžiuliu apetitu ėmėsi ES pinigų kontrolės – pradėtos reorganizuoti Europos milijardinę paramą skirstančios agentūros ir įdarbinti savi žmonės.

Maža to, Darbo partija savo jau nuteistų lyderių asmenines problemas bei atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus perkėlė į aukščiausią politinį lygį ir tuo įkaite padarė visą Vyriausybę.

Praėjusioje kadencijoje iš Seimo vicepirmininkų politikai garbingai atsistatydindavo už greičio viršijimą, o šiandien nominalusis darbiečių vadovas Vytautas Gapšys, grasindamas pokyčiais Vyriausybėje, nesitraukia iš pareigų ir kompromituoja visą parlamentą, būdamas nuteistas net už sukčiavimą.

Antras būdingiausias koalicijos veiklos bruožas – A. Butkevičiaus įvesta naujovė – darbo grupių politika taip pat atrodo labai nykiai. Darbo grupės tapo ne ekspertinių rekomendacijų perkėlimo į viešąją politiką, bet svarbių sprendimų vilkinimo ir premjero politinės atsakomybės vengimo instrumentu. Užuot priėmus strateginius sprendimus, nuolat sakoma, kad dirba darbo grupės, tad laukiama jų analizės ir išvadų. Tačiau vėliau į kelis mėnesius dirbusių darbo grupių pateiktus pasiūlymus buvo tiesiog numota ranka, išvados padėtos į stalčius, o svarbūs sprendimai tiek dėl mokesčių, tiek dėl energetikos, tiek dėl sveikatos apsaugos sistemų ateities iki šiol nepriimti. Greta to, premjero išgirtų darbo grupių siūlymai buvo palydėti pačių socialdemokratų nuožmia kritika.

Šios nuožmios, nekonstruktyvios kritikos refleksas, kurį socialdemokratai išsiugdė ir online casino ypač ištobulino per paskutinius 4 metus būdami opozicijoje, dabar stojus už Vyriausybės vairo, mutavo į naują – „politinio dekupažo“ veiklą. Ji pasireiškia tuo, kad iki šiol nedrįstama viešai atsisakyti priešrinkiminio populizmo, nuolat retoriškai kritikuojama buvusi Vyriausybė už krizės suvaldymą, tačiau realybėje iš esmės jokie buvusios Vyriausybės nepopuliarūs sprendimai, reikalingi balansuojant biudžetą ir sudarę krizės įveikimo plano esmę mokesčių  ir socialinės apsaugos srityse, nėra nei atšaukiami, nei kaip nors esmingai keičiami. Priešingai – buvo priimtas buvusios vyriausybės parengtas šių metų biudžetas, kol kas toliau tęsiama ir ta pati finansų politika. Kitose srityse, kaip teritorijų planavimas ar renovacija, irgi priimami dar praeitos vyriausybės parengti įstatymų paketai.

Nepaisant to, šis minėtas tęstinumas ir šiandienės koalicijos rastas geras palikimas bei stabilus pagrindas tolesnei veiklai yra visaip maskuojamas vieša kritika buvusiai vyriausybei bei dekoruojamas socialdemokratinio išsisukinėjimo nuo priešrinkiminių pažadų ornamentika.

Vis dėlto, kaip ir gerame kine, šie specialieji 3D efektai niekada nepakeis ir neatstos prasmingo turinio trūkumo. Todėl jau šį rudenį A. Butkevičiui nebepavyks daugiau vilkinti pagrindinių sprendimų ir išvengti politinės atsakomybės darbo grupėse dėl trijų svarbiausių šiandienių Lietuvos nacionalinių interesų, turinčių ilgalaikę geopolitinę reikšmę: nepasiduodant „Gazprom“ spaudimui užsitikrinti sėkmingą terminalo veiklą ir 40 proc. nuolaidą likusioms rusiškoms dujoms; toliau vykdyti Visagino atominės elektrinės projektą su Hitachi ir tęsiant disciplinuotą finansų politiką užtikrinti euro įvedimą.

Tai yra trys „raudonosios linijos“, kurių nepavyks paslėpti ligšioliniu politiniu dekupažu ar pasislėpti už darbo grupių „3D“ politikos. Taip pat šiais klausimais neverta tikėtis kompromisų ar nuolaidų iš opozicijos. Todėl sugebėjimas atsispirti išorinių ir vietos interesų grupių spaudimui, siekiant šių nacionalinių interesų, parodys, ko iš tikrųjų vertas A. Butkevičius. Priešingu atveju Prezidentei, padedant opozicijai, po Prezidento rinkimų greičiausiai reiktų ieškoti kito, stipresnio premjero. Gebančio realiai dirbti, o ne tik imituoti.



Print Friendly