2018 04 23
Algirdas Kazlauskas. Liberalų pakilimas konservatoriams į naudą

Meluočiau, jei sakyčiau, jog nesidžiaugiu rinkimų rezultatais. Aišku, TS-LKD jų nei laimėjo, nei pralaimėjo, tačiau liberalų pergalė rodo, jog Lietuva pradeda laimėti. Seniai sakiau, kad Lietuvoje skirtys tarp kairės-dešinės ir liberalų-konservatorių yra trečiaeilės. Svarbiausia yra Rytų-Vakarų skirtis, skirianti melą, korupciją ir despotizmą nuo teisingumo, skaidrumo ir tikrosios pagarbos žmogaus orumui. Vakarietiškų partijų triumfas rytietiškų partijų sąskaita yra pergalė visai Lietuvai. Taigi, keletas pastebėjimų apie rinkimus ir TS-LKD ateities perspektyvas:

1. Liberalų pergalė rodo, jog iš brežnevinio laikotarpio paveldėta baiminga apokaliptinė, sąmokslinė pasaulėžiūra, piktinimasis dėl išsivažinėjančios Lietuvos ir nutautėjimo, sparčiai išeina iš apyvartos. Liberalų sąjūdis pritraukė daugelį neapsisprendusiųjų, nes nacionaliniu lygmeniu visad kalba nuosaikiai, o jų lyderių veidų niekad neapleidžia šypsenos. Jų vieša laikysena bei retoriniai gebėjimai yra didžiulis kontrastas ne tik Gražuliui, bet kol kas ir daliai TS-LKD partijos atstovų.

2. Konservatoriai išlaikė savo elektoratą. Idėjinių konservatorių rinkėjų yra bent kelis kartus daugiau nei idėjinių liberalų. Bet skirtingai nei liberalai, konservatoriai nesugeba pritraukti neapsisprendusiųjų, kurie iki šiol balsuodavo už įvairias populistines partijas. To priežastys šiuose rinkimuose buvo dvi: a) negebėjimas ar nenorėjimas bet kokia kaina prisivilioti Ingridos Šimonytės, kas po to, išsirutuliojo į partijos vardą sumenkinusias batalijas ir Šimašiaus liberalų pergalę; b) dalies partiečių nacionaliniu lygmeniu vis dar tebenaudojama apokaliptinė, talibaniška retorika, kuri gąsdina, žeidžia ir atstumia daugelį nuosaikių neapsisprendusiųjų balsų.

3. Praktiškai vienintelė galimybė TS-LKD praplėsti savo elektoratą yra nuoseklus, Andriaus Kubiliaus komandos jau pradėtas kartų kaitos projektas. Sėkmingai į didžiąją politiką įsiliejo Gabrielius Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liutauras Kazlavickas. Adomas Bužinskas vakar taip pat žengė pirmą sėkmingą žingsnį tikrųjų politinių amžinųjų vertybių – šypsenos, gero humoro jausmo ir saviironijos – dėka. Prie komandos pridėjus savo veiklos srityse jau nemažai nuveikusius Ingridą Šimonytę, Tadas Langaitis bei keletą kitų gerai ar mažiau žinomų jaunų, šviesių žmonių, TS-LKD 2016 metų Seimo rinkimuose gali padaryti istorinį persilaužimą, kartu su liberalais formuodami pirmą, tikrai vakarietišką nepriklausomybės kartos vyriausybę. Deja, kol kas išcentrinės jėgos yra pakankamai stiprios sugražinti TS-LKD partiją į žilą praeitį, kada anglų kalba nebuvo lingua franca, o Puteikio ir Pankos lygio „idėjos“ buvo konservatizmo etalonas.

4. Aš niekaip nesuprasiu lietuvių savižudiško polinkio ir nuolatinio bandymo supriešinti konservatorių su liberalų partijas. Nors manęs niekas negalėtų apkaltinti simpatijomis liberalizmui, aš nuoširdžiai džiaugiuosi Liberalų sąjūdžio pakilimu. Mano galva, konservatoriai turėtų pasekti liberalų sėkmės keliu, dar sparčiau atjaunindami pagrindinius partijos veidus ir iš esmės keisdami savo politinę retoriką (išskyrus Putino Kremliaus atžvilgiu).



Print Friendly