2018 06 25
Atlyginimų didinimas – nei sąžiningas, nei teisingas, nei konstitucinis

andrius_kubilius_naujausiaTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo klausimus apie biudžeto svarstymą, informacijos apie VSD pažymą paviešinimą ir Ukrainos apsisprendimą dėl Rytų partnerystės asociacijos sutarties.

R. Musnickas. Šiandien pradėsime netradiciškai. Gal Jūs galite pasakyti, kas Jums šią savaitę buvo svarbiausia, kokius įvykius Jūs galėtumėte išskirti?

A. Kubilius. Klausimas netikėtas. Šį rytą kalbant tai turbūt tragedija Rygoje. Sugriuvus parduotuvei 18 žuvusiųjų, tai baisus dalykas. Bet grįžtant prie Lietuvos reikalų tai gal vakarykščiai įspūdžiai, biudžeto svarstymas, daugumos Seimo narių apsisprendimas sau didinti atlyginimus, nes jei kitaip, tai tariamai prieštaraus Konstitucijai.

R. M. Šiandien yra tų svarstymų ir laikraščiuose. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas kaip ir meta akmenį į konservatorių daržą, neva už tai, koks bus biudžetas kitais metais, atsakingi Jūs, buvusi valdžia. Kaip Jūs galite pakomentuoti biudžetą, kokie jo kontūrai?

A. K. Aš galiu pritarti B. Bradauskui, kad didelė dalis biudžeto yra apspręsta ekonomikos augimo, kurį garantavo mūsų Vyriausybė, padėjusi Lietuvai įveikti krizę taip, kad Lietuvos ekonomika dabar yra viena iš stipriausių ir geriausių visoje Europoje. Dėl to atsiranda galimybė papildomai skirstyti apie 1 mlrd. Lt. Tokios galimybės Lietuva neturėjo jau kokius paskutinius keturis ar penkerius metus per visą krizę, o kaip tie pinigai skirstomi čia jau sprendžia dabartinė valdžia. Jos sprendimas tuos pinigus paskirstyti turi vieną didžiulį trūkumą, tai ką mes vadiname valdžios savanaudiškumu, tai 250 mln. Lt skirta aukštųjų valdžios pareigūnų atlyginimų padidinimui net 30 proc., prisidengiant šitokį didinimą tariamai konstitucinėmis doktrinomis. Mano manymu, toks didinimas tikrai yra nei sąžiningas, nei teisingas, nei konstitucinis. Man būtų labai sunku suvokti, jeigu iš tiesų Lietuvos Konstitucija sakytų, kad taip, kaip elgėmės mes, stengdamiesi apsaugoti mažiau uždirbančius ir didesnę naštą užkraudami daugiau uždirbantiems, kad tai prieštarauja Konstitucijai ir neprieštarauja Konstitucijai tai, kaip dabar yra elgiamasi, kad mažiau uždirbantys paliekami be nieko, daugiau uždirbantiems atlyginimai didinami 30 proc. Toks Konstitucijos suvokimas sveiku protu yra sunkiai suvokiamas.

Kiti dalykai taip pat kelia nerimą. Matome, kad žemės ūkiui kitais metais yra skiriama 300 mln. Lt mažiau, apimant visas lėšas ir koofinansavimui skirtas lėšas, ir kitus pinigus. Galime pasidžiaugti, kad sveikatai skirta 300 mln. Lt daugiau.

R. M. O aišku kam daugiau yra skiriama? Kokios reformoms? Gal Vytenis Andriukaitis dabar reformas daro?

A. K. Visada yra kur padėti pinigus.

R.M. Bet sveikatai duok 100 mlrd. Lt, vis tiek neužteks.

A.K. Bet kyla klausimas, kodėl šitaip sudėliojama, kad sveikatai situacija gerinama, bet taip išeina, kad žemės ūkio sąskaita. Aš nežinau, ar reikia taip supriešinti, galbūt buvo galima rasti tokius sprendimus, kur dalinai būtų pagerinta situacija ir sveikatai, bet žemės ūkiui būtų mažiau pabloginama.

Apžvelkime ir pensininkų situaciją. Kaip jau sakiau, kitais metais valdžiai atlyginimai didėja 30 proc. Pagal Sodros prognozes vidutinis atlyginimas privačiajame ir viešajame sektoriuje augs virš 5 proc. Tuo tarpu pensijos augs 0 proc. Dar daugiau, pasižiūrėjus į kelių metų prognozę, kurią Sodra dėlioja savo biudžeto dokumentuose, iki 2016 m. pensijos bus tik 1 proc. didesnės negu šiais metais. Kitaip sakant, kažkodėl pensininkai lieka paskutiniai, kurie pajaus ekonomikos atsigavimą ir valdžia net per sekančius 4 metus nemato galimybių, kad pensininkai ką nors pajustų. Čia yra esminės spragos kitų metų biudžete ir tai paneigia tuos gerus dalykus, kuriuos būtų galima pasakyti apie kitų metų biudžetą. Galima pasveikinti, kad valdžia laikosi makro skaičių, fiskalinės drausmės, deficitas mažėja iki mažiau negu iki 2 proc. Galbūt galima pasakyti kažką kritiško, kad būtų galima rasti daugiau pinigų, bet tai būtų ne kažkokie tai dideli skaičiai. Kitaip sakant, makro skaičiai yra sudėlioti neblogai, bet štai viduje, kaip tos išlaidos paskirstomos tarp atskirų sektorių ir kaip atrodo subalansavimas, kai valdžiai algos didėja, o paprastiems žmonėms ne, tai tą mes vertiname labai kritiškai. Todėl mes labai aiškiai pasakėme, kad tokiam biudžetui pritarti mes negalime.

R.M. Visą laiką kalbame apie kokį nors socialiai orientuotą biudžetą. Tos kalbos kartais būna labai mistiškos, nelabai suprasi, ką reiškia socialiai orientuotas biudžetas, nes iš esmės jo struktūra yra orientuota socialiai, bet matyt šį kartą iš Jūsų aiškinimų galima suprasti, kad biudžetas yra orientuotas į valdžią?

A. K. Šio biudžeto toks požymis, kuriuo jis išsiskiria nuo ankstesnių metų biudžetų. Jis tikrai orientuotas į valdžią, nes mūsų valdymo metu valdžios atlyginimai mažėjo 30-40 proc., ženkliai daugiau negu eiliniam valstybės tarnautojui. Kitaip sakant, valdžia kaip tik rodė pavyzdį, kaip susiveržti diržus. Tuo tarpu dabar valdžia rodo pavyzdį, kaip atpalaiduoti diržus, kai tuo tarpu eiliniam žmogui jokių galimybių atpalaiduoti diržą dar nesimato.

R. M. Viskas logiška, pradedate mažinti nuo savęs ir didinimą pradedate nuo savęs.

A.K. Nežinau, ar tai logiška, ar tai labai Konstitucijos dvasią atitinkantis sprendimas.

R.M. Kol kas biudžeto klausimą palikime, nes svarstymai dar truks iki gruodžio vidurio. Yra ir kitų ne mažiau svarbų klausimų. Europos Sąjungos ir Ukrainos reikalai, turbūt tai ne mažiau svarbu, nors tai užsienio dalykai, bet jie matyt liečia ir mus. Kaip vertinate tai, kad staiga procesas tarsi nutrūko, Ukraina tik dėl jiems žinomų priežasčių tai padarė, po Viktoro Janukovičiaus susitikimo su Vladimiru Putinu taip pasisuko viskas. Kas ten galėjo įvykti?

A.K. Kol kas galime tik spėlioti. Aš nesiimu daryti galutinių išvadų. Tenka apgailestauti dėl tų paskutinių žinių, kokias mes gauname. Galiu pasakyti, kad jau prieš kelias savaites kalbantis su mūsų diplomatais, ekspertais, žinančiais Ukrainos situaciją, jau tuomet buvo bendra žinia, kad iki pat paskutinio momento gali būti neaišku, kaip viskas susiklostys. Be abejo, viskas šiuo metu yra Prezidento V. Janukovičiaus rankose. Jis gali tas problemas spręsti, kokios yra iškilę artėjant prie asociacijos sutarties pasirašymo, bet jis gali viską ir sugadinti. Vis dar turiu optimizmo, kad bet kuriuo atveju reikalai spręsis Vilniaus viršūnių susitikime. Rytų parterystės strategija ir programa per šį Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį yra pasistūmėjusi labai toli į priekį, tą irgi reikia matyti kaip svarbų etapą, ir Europoje atsirado žymiai daugiau aiškaus geopolitinio supratimo, kiek yra svarbi Rytų partnerystės strategija, kiek yra svarbus šis regionas. Labai svarbu, kad ir Ukrainoje žmonių nuotaikos ir nuomonės yra ryškiai pasislinkę į Europos pusę ir svarbu, kad visi pamatė, kad Rusija šią strategiją vertina kaip labai reikšmingą strategiją. Jos aršus, agresyvus pasipriešinimas akivaizdžiai rodo, kas Rusija vis dar nesusitaiko su tuo, kad jos įtakos kaimyninėse valstybėse gali ryškiai mažėti. Bet kuriuo atveju ir po Vilniaus susikimo procesai tęsis, nepaisant to, bus pasirašyti dokumentai ar ne.

R.M. Bet V. Putinas turi svertų šantažuoti V. Janukovičių?

A.K. Aš manau, kad turi, bet apie tai geriau žino pats V. Janukovičius. Daug kas kalba apie tai, kaip V. Janukovičiaus šeima, jo sūnus per labai trumpą laiką tapo vienu iš turtingiausių žmonių Ukrainoje, kiek privataus biznio interesų yra Rusijoje. Galime tik spėlioti, ar šie dalykai gali įtakoti Ukrainos vadovų apsisprendimus. Man yra daug tekę bendrauti su Ukrainos opozicijos lyderiais ir su kai kuriais verslo atstovais, taigi, mano manymu, Ukrainoje yra daug stipraus politinio ir visuomeninio judėjimo, nukreipto į Europą ir pastangos sustabdyti tai neturi ilgalaikės perspektyvos.

R.M. Grįžtame dar į Lietuvą. Dar apie tą nelemtą, slaptą pažymą. Ar Jums kažkas aiškėja su pažymos nutekinimu? Šią savaitę prasidėjo saugumo, prokuratūros vadų apklausa Seime, paprastai tariant, ir niekas neaiškėja, ar aiškėja?

A.K. Tos detalės, kas čia kaip ką nutekino, gal įdomios žurnalistams, kai kuriems politikams, bet mane labiau jaudina faktas, kad per šitą laiką valdžios struktūrose, turiu omenyje valdančiąją koaliciją, Vyriausybę ir kitas institucijas, nebuvo jokios diskusijos dėl pažymos turinio. Vakarykščiai Prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės žodžiai, kad turinys atspindi unikalią situaciją, su kokia Lietuva nėra susidūrusi, kai pirmą kartą labai aiškiai yra pasakyta, kad kaimyninėje valstybėje Maskvoje, Kremliaus administracijoje sukurta valdyba, kurios vienas iš uždavinių yra įtakoti politinius procesus, rinkimus kaimyninėse valstybėse, įskaitant Prezidento rinkimus Lietuvoje. Į šią situaciją niekas nereaguoja, aš nežinau kaip reaguoti, nesiimu dalinti receptų, bet nei Užsienio reikalų ministerija, nei Premjero tarnybos, nei Seimo vadovybė nerengia jokių pasitarimų šituo klausimu. Mane šis aspektas labiau šiurpina negu pažymos paviešinimas. Dėl to, kad ją paviešino, aš galiu su jumis kalbėti apie tas grėsmes, kurias ši pažyma atskleidė. Su valdžios atstovais per šitą laiką jokių pokalbių nėra vykę ir Premjeras vakar sakė mane visiškai pašiurpinusį dalyką, kad apie pažymos turinį nereikia kalbėti, reikia kalbėti, kas čia nutekino informaciją. Tai kur mes gyvename, ar ta pažyma kažkaip paliečia tos valdžios atstovus, politikus, nes kalbama, kad kažkokie Rusijos specialiųjų tarnybų agentai bendrauja su politikais Lietuvoje, apžvalgininkais, žurnalistais. Man didesnį nerimą kelia tas faktas, kad apie pažymos turinį sąmoningai vengiama kalbėti.

R.M. Na, žiūrėsime, kaip bus toliau. Dėkoju.

A.K. Ačiū.



Print Friendly