2018 12 10
Biudžeto orientacija dezorientacijos sąlygomis

taupykle_imgPanašu, kad koalicijai gyventi sektųsi visai gerai, jeigu ne tie konservatoriai – tai jie skalūnų neišžvalgė (būtų išžvalgę, būtų galima skėsčioti rankomis ir sakyti Žygintui ir Žygimantui Žygaičiams, atnešusiems stiklinę „degančio vandens iš krano“: „čiku raku“, mes čia ne prie ko, čia Kubilius“), tai Ūkio banko neuždarė (ir dabar reik rankas purvintis ir burną aušinti besiaiškinant, dar žiūrėk – kam nors reitingai gali mažiau spindėti), tai dar kokį vargą paliko vargti…

Visgi, šalia šių akmenukų batuose koalicijai šokti darnų krakowiaką atkavojant, ką kiti pakavojo, trukdo, kaip suprantu, konservatorių pakištas blogas, blogas biudžetas. Daug iečių lūžo pastarąsias savaites dėl lietuvių kalbos valstybinio egzamino, bet beklausant tokio pono Waldemar (prašom jums nors čia dubel V, negi gaila…) atrodo, kad ir matematikos egzaminas nepamaišytų. Tegul ir supaprastintu lygiu – aritmetikos. O ir Lietuvos, kuriai atstovauja Europarlamente, įstatymus būtų savigarbos reikalas žinoti – juk jie galioja ir Vilniaus, ir Šalčininkų rajonams.

Taigi, dar kartą prie biudžeto – jau ne kartą buvo kalbėta, rašyta, aiškinta, pirštais rodyta, kad biudžeto išlaidos auga tiek, kiek leidžia įstatymas. Fiskalinės drausmės įstatymas. Tos drausmės, kurios laikytis įsipareigojo ir esama Vyriausybė. Didesnės išlaidos ne tik pažeistų įstatymą, atitolintų biudžeto subalansavimą, bet ir lemtų didesnį nei planuota skolinimąsi, taigi, ir skolinimosi išlaidas.

Todėl visa diskusija tegali vykti apie tai, kaip paskirstyti esamas ribotas lėšas neribotiems poreikiams ir norams, o ne apie tai, kaip skirstomas lėšas padidinti. Koalicija norėjo paskirstyti lėšas kitaip? Tai dėl Dievo meilės – galėjo tą padaryti, kai tikslino biudžetą prieš priėmimą. Nespėjo, nes buvo užimta litų su koeficientais dalybomis? Nors vienas ponas vakar sakė, kad nekeitė nieko, nes matai čia jums „ne naktinių reformų koalicija“, bet kad jau ir keturi mėnesiai praėjo nuo blogo, blogo konservatorių biudžeto pateikimo, o jokių pakeitimo apmatų negirdėti – nei dieninių, nei kokių. Ar tik ne todėl, kad visiems susėdus prie stalo paaiškėjo net valdžioje dar nebuvusiems, kad „marsiečių eilutės“ biudžete visgi nėra, todėl didesnės lėšos Dailiui tuo pačiu reikš mažesnes Juozui? O vienintelis buvęs nedidukas rezervas jau buvo paskirtas šios vyriausybės prioritetui – didesnei MMA, nors ir tam, panašu, kad to, kas paskirta – nepakaks. Taigi, jeigu ir yra „lietuvių kalba pagal LLRA“, nėra „matematikos pagal LLRA“ ir negali penkių obuolių padalinti šešiems žmonėms taip, kad kiekvienam iš jų tektų po obuolį. Todėl net dar vienos darbo grupės sudarinėti neverta – ji iš esmės užsiimtų tik antklodės tampymu į skirtingas puses. Antklodė plyš, bet dėl to vargiai kas nors jausis labiau užsiklojęs.

Dar juokingesnis pono pakalbenimas apie tai, kad priimtas biudžetas – tai, suprask, laukinio liberalizmo kvintescencija, kai pinigus gauna visi, tik ne „žmonės“. Asocialus jis, suprask. Užtat jie, teisingieji žmonės ir nebalsavo. Elementarus skaičių pažinimas ir trumpas vizitas į Finansų ministerijos tinklapį įrodytų ponui, kad viešosios lėšos išleidžiamos ne kokiems nors „žaidimams kareivėliais“ – pagal išlaidų struktūrą biudžetas (tiksliau būtų sakyti- „biudžetai“) Lietuvoje yra labai, labai, net labai socialiai orientuoti.

Dar labiau juos „socialiai orientuoti“ leistų tik didesni viešieji ištekliai, o tai, pone Waldemar, reiškia labai paprastą dalyką – didesnius mokesčius. Bet didesni mokesčiai nėra populiarūs, argi ne? Ir, matyt, tikrai nėra tarp prioritetinių LLRA klausimų, o veikiausiai toks klausimas apskritai neegzistuoja – sunku įsivaizduoti, kad LLRA pagrasintų išeisianti iš koalicijos, jeigu ši nesutiks padidinti mokesčių, kad būtų galima iš jų apmokėti LLRA padidinto socialinio jautrumo akcijas. Taigi, daug lengviau įsijungus „nieko negirdžiu  – per radiją kalbu“ dėl visko kaltinti finansų ministrą, kad „neduoda“ to, ko ir neturi, taigi, duoti negali.

Ak tiesa, dar yra tos nelemtos investicijos. VIPas – VIPams! Valstybės investicijų programa labai svarbioms personoms.. Amžina parapijinių politikų kova dėl savo bažnyčių ir ulyčių.. Kur, reikia suprasti, konservatoriai ne tiems objektams lėšas paskirstė.. Jau kartą šį kliedesį teko gydyti primenant, kad išlaidas konkretiems objektams paskirsto už tas sritis atsakingi ministrai po biudžeto patvirtinimo. Jūsų koalicijos ministrai. Todėl sunku tikėtis, kad kuris nors iš jų išlaidas paskirstė kažkaip ypatingai konservatoriškai. Nesutinka pradėti naujų projektų  – juk taip reikia naujų kultūros namų kokiam miestelyje Šalčininkų rajone? Ir teisingai daro, kad nesutinka. Jeigu jau A.Kubiliaus Vyriausybė 4 metus sąžiningai vilko iki krizės pradėtų nei praryti, nei išspjauti neįmanomų VIP projektų kryžių, stengdamasi ribotomis lėšomis kiek įmanoma tą „uodegą“ sutrumpinti, visiškai natūralu, turint omenyje tų vis dar nebaigtų projektų likutines vertes, kad šį kryžių dabar nešios naujoji Vyriausybė – čia daugiausia bent jau jūsų (ar jūsų koaliciantų) pradėti projektai, ponai. Fair enough.

Atsirado ir atpirkimo ožys, ant kurio galima joti – euras. Suprask nesieksime euro, nereikės ir to konservatoriško taupymo. Čia grįžtam prie būtinybės išmanyti šalies įstatymus bent jau tiems, kurie taikosi tą šalį vairuoti. Su euru, ar be euro – Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvoje galioja. Gal panaikinsit? Proszę barzdo, bet tik paskui nenustebkit, kad skolintojai nustojo jums skolinti tokia gera kaina, kokia skolina dabar. Tik vietiniame prūde kvaksėdamas gali pats sau atrodyti pasaulio finansinės minties bamba. Visgi tuos, kurie skolina pinigus Lietuvos chroniškai nesubalansuotiems biudžetams vykdyti, tokia išmintis menkai tedomina – juos domina garantijos, kad biudžetas ir toliau bus tvarkomas atsakingai. Pasakos apie blogus konservatorius jų visiškai nedomina. Ne veltui žinia, kad naujoji dauguma patvirtino anosios parengtą biudžetą investuotojų patarėjų analizėse nuskambėjo taip: „artimiausiu laikotarpiu rizikos minimzuotos. Jos persikelia į 2014-uosius”. Į tuos laikus, kai jūs parengsite savo biudžetą.

Jeigu lietuvių kalbos egzaminą kas nors gali stengtis palei kieno norus išlankstyti, matematikos net ir skaičiuotojas su juodosios buhalterijos daktaro laipsniu nepakeis. Taigi, jeigu galite susitarti dėl kitokio tų pačių lėšų paskirstymo – susitarkite, jeigu negalite – nuimkite tą plokštelę nuo patefono, nes ji vien liudija nesiorientavimą aplinkoje. Jeigu jau būtinai norite šokti ir šokdinti kitus – susiraskit kokią naujesnę dainą.



Print Friendly