2018 09 25
Maksimas Milta. Bolonijos procesas – dabar su geidžiamiausiu Europos diktatoriumi

MiltaPrieš porą savaičių Armėnijos sostinėje vykęs svarbiausias politinis susitikimas aukštojo mokslo tema – Europos aukštojo mokslo erdvės Ministrų konferencija – nesulaukė nei Lietuvos aukštojo mokslo ekspertų, nei žiniasklaidos atstovų dėmesio bei, regis, ketino tęsti anksčiau įsisavintą technokratinį vaidmenį.  Vis dėlto, nors ir formaliai, Ministrų konferencijos dalyviams teko susidurti su kompleksiniu geopolitinio pobūdžio klausimu.

Dar prieš porą metų mažai įsivaizduojamas geopolitikos užuominų atsiradimas aukštojo mokslo ministrų susitikime, yra pagrįstas reagavimo į naujai pateiktą Baltarusijos paraišką dėl stojimo į Europos aukštojo mokslo erdvę (kitaip tariant, prisijungimo prie Bolonijos proceso) poreikiu. Kaip žinoma, 2011-tųjų metų rudenį pateiktas kaimynų prašymas net nebuvo įtrauktas į 2012-tųjų metų Bukarešto ministrų konferencijos darbotvarkę, pagrindžiant akademinių laisvių, studentų savivaldos bei skaidraus studijų kokybės užtikrinimo sistemos nebuvimu. Be to, 2010-taisiais gruodį vykusių Prezidento rinkimų atgarsiai užtikrino daugumos Bolonijos proceso šalių supratimą, kad paskutinei Europos diktatūrai nėra vietos Europos aukštojo mokslo erdvėje. Neabejotinai skaitytojui kyla klausimas, kokios aukštojo mokslo reformos lėmė iki šiol vienos iš dviejų [1] likusių ne-Bolonijos proceso Europos valstybių pripažinimą kaip lygiavertės, kitoms Europos šalims? Tenka konstatuoti, kad jokios.

2012-2015 metais Baltarusijoje neatsirado nei nepriklausomos, atsakingos už aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą institucijos, nei buvo įgyvendintas visų suinteresuotų aukštojo mokslo valdymo procese esančių šalių dalyvavimas, nei aukštosiose mokyklose įsitvirtino akademinės laisvės. Juolab, kad per šį laikotarpį mažiausiai penki Gardino J. Kupalos universiteto dėstytojai buvo priversti nutraukti karjeras dėl politinių priežasčių, o „maištingasis“ Istorijos fakultetas buvo tiesiog reorganizuotas.

Baltarusijos priėmimą lėmė 47 Bolonijos proceso šalių naivumas ar netgi wishful thinking. Toks tikėjimas iš troškimo itin oksimoroniškai atrodo iš Europos Tarybos, seniausios žmogaus teisių bei laisvių (įskaitant ir akademinį matmenį) gynėjos, pusės. Šitos organizacijos eilė renginių pačioje Baltarusijoje bei jos įtaka kitoms Europos šalims, buvo paremta teiginiu, kad Rusijos karo Ukrainoje kontekste, Baltarusijos priėmimas leis užtikrinti akademinių laisvių ir autonomijos atsiradimą bei laiduos aukštojo mokslo kokybės gerinimą, kas ilgainiui prisidės prie pilietinės visuomenės sklaidos.

Deja, tokios paramos autoritarinio režimo aukštojo mokslo sistemos legitimizacijai argumentai yra ydingi, o bandymas paversti Baltarusijos priėmimą į Boloniją, Europos minkštosios galios išraiška, yra nevykęs.

Nei po penkmečio buvimo Bolonijos šalių terpėje Kazachstano pilietinėje visuomenėje atsirado naujų išraiškos galimybių, nei po 12 metų analogiškos narystės Rusijos visuomenėje ledai pajudėjo – greičiau atvirkščiai. Dažnai spekuliuojamas studentų mainų klausimas, apskritai, nėra susijęs su naryste Europos aukštojo mokslo erdvėje, kadangi pagal naujas Erasmus+ programos gaires, akademinio judumo finansavimas yra pagrįstas Baltarusijos buvimu Rytų partnerystėje.

Galop, narystė Bolonijos procese savaime nesikonvertuoja į geresnę studijų kokybę, prieinamumą arba finansavimą – puikus to įrodymas yra nuolatinių karo konfliktų apsuptas Izraelis, kuris nesant Bolonijos procese, sukūrė viena geriausių aukštojo mokslo sistemų bei sudaro visas galimybės akademiniam judumui Europoje ir už jos ribų.

Nepaisant to, kad pirmą kartą per visą istroriją šalis į Bolonijos procesą buvo priimta su sąlygomis, taip vadinamas „Baltarusijos aukštojo mokslo reformos žemėlapis“ savo abstraktumu prilygsta neseniai Rygoje patvirtintoje Rytų partnerystės viršūnių susitikimo deklaracijai, o pats žemėlapis stokoja pasekmių aprašo, Baltarusijai nevykdant narystės sąlygų.

Šių metų lapkritį Baltarusijos prezidento rinkimuose bus perrinktas jos ilgametis vadovas, o jo būsimoje rinkimų kampanijoje, stojimas į Bolonijos procesą, neabejotinai taps dar vienų argumentu rinkėjams. Tokia autoritarinės kaimynės, kurioje asmeniniu šalies vadovo sprendimu yra uždaromi universitetai, legitimizacija aukštojo mokslo erdvėje, yra ydinga pačių Europos akademinių bendruomenių pamatinių laisvės ir autonomijos reikšmių suvokimui.

Apibendrinant įžvalgas Baltarusijos priėmimo į Bolonijos procesą klausimo atžvilgiu, belieka tik pripažinti nepakartojamą geidžiamiausio Europos diktatoriaus gudrumą net ir aukštojo mokslo terpėje.

P.S. Klausimas smaližiams: Ar naujoji “nevilties ministrė” turi nuomonę šiuo klausimu?

 [1] – Antroji valstybė – Kosovas

Maksimas Milta yra Europos humanitarinio ir Vilniaus universitetų absolventas, buvęs Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas bei Europos studentų sąjungos Vykdomojo komiteto narys

 



Print Friendly