2017 12 12
Brexit, arba dėl kokios Europos Sąjungos derasi Davidas Cameronas?

Politico.eu nuotrauka

Politico.eu nuotrauka

Praeitų metų gegužės pradžioje Davido Camerono vedami britų konservatoriai netikėtai užtikrintai laimėjo Britanijos parlamento rinkimus ir suformavo savo vyriausybę.

Toriai sumušė legendinės premjerės Margareth Thatcher rekordą, kuri 1983 m. taip pat surinko daugiau balsų nei ankstesniuose rinkimuose 1979 m., kai tapo premjere. Vienas iš esminių D. Camerono pergalės faktorių   žadėtas referendumas dėl Britanijos ateities ES. Pagal priešrinkiminius britų premjero pažadus referendumas turi būti surengtas iki 2017 m. pradžios.

Šiandien britų žiniasklaida marga nuo termino Brexit (galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES). Verslas šaukia, jog Britanijos išstojimas gali labai neigiamai atsiliepti ekonomikai, o Nigelo Farage’o Independence (angl. Nepriklausomybės) partija bei torių euroskeptikų frakcija trina rankomis matydami, kaip po truputį link išstojimo krypsta daugumos britų nuomonė.

Vasaris esminis mėnesis D. Britanijos ir ES derybose dėl reformų, kurias turi įgyvendinti bendrija, idant Cameronas agituotų už pasilikimą 28 šalių sąjungoje.

Kokių ES reformų nori D. Cameronas?

  1. Daugiau laisvės nacionaliniams parlamentams arba raudonos kortelės taisyklė. Šiuo metu bendrijoje egzistuoja geltonosios kortelės taisyklė: jeigu 55 proc. nacionalinių parlamentų nubalsuoja prieš tam tikrą ES įstatymą ar teisės aktą, tai įpareigoja Europos Komisiją persvarstyti atitinkamą įstatymą ar teisės aktą. Cameronas derasi dėl raudonosios kortelės, kuri reikštų veto tam tikram ES įstatymui ar teisės aktui jeigu 55 proc. nacionalinių parlamentų nubalsuoja prieš.
  2. D. Britanija turi būti atleista nuo ,,glaudesnės’’ sąjungos įsipareigojimų. Kitaip tariant, Downingo gatvė niekada nebus įpareigota stojimu į eurozoną, Šengeno erdvės atidarymu ir bus atleista nuo gilesnių eurointegracinių procesų.
  3. Naujoms ES narėms turi būti suspenduotas laisvas asmenų judėjimas iki tol, kol valstybių ekonomikos nepasiekia tam tikro išsivystymo lygio. Dar prieš prasidedant pabėgėlių iš Artimųjų Rytų krizei, Didžioji Britanija skundėsi dideliu ekonominių migrantų srautu iš naujų ES narių, tokių kaip Bulgarija ar Rumunija. Britų valdžia nori sumažinti valstybės ekonominę naštą, kurią sukelia privalomos socialinės išmokos imigrantams iš kitų ES šalių. Tiesa, tiek leiboristai, tiek liberalai griežtai oponuoja toriams, sakydami, jog nebrangi darbo jėga iš kitų ES valstybių yra vienas iš esminių sėkmingos ekonomikos variklių.

    Politico.eu nuotrauka

    Politico.eu nuotrauka

  4. Pakeisti dabartinę išmokų sistemą mažas pajamas gaunantiems ES piliečiams (ne britams) esantiems D. Britanijoje. Norintis gauti išmoką ES pilietis D. Britanijoje turi išdirbti mažiausiai keturis metus.
  5. Sumažinti ES biurokratinį aparatą. Vienas pagrindinių euroskeptikų argumentų dėl neigiamo požiūrio ES atžvilgiu išsikerojęs biurokratizmas, kuris, jų manymu, yra tiksinti bomba neišvengiamai bendrijos griūčiai. Britų vyriausybė kritikuoja milžinišką ES institucinį aparatą, kuris, anot D. Camerono, švaisto ES mokesčių mokėtojų pinigus.
  6. Išlaisvinti D. Britanijos verslą nuo perdėto Briuselio reguliavimo. Išstojimo šalininkai teigia, jog nuo 1992 m., kai D. Britanija tapo bendrosios ES rinkos dalimi, šalies eksportas dramatiškai sumažėjo. Kita pusė teigia priešingai. Buvęs Marks & Spencer vadovas, dabar organizacijos Britain Stronger in Europe (angl. Britanija stipresnė Europos Sąjungoje) pirmininkas Lordas Rose’as BBC sakė, jog išstojimas iš ES yra itin rizikingas Britanijos ekonomikai. Jis citavo Europos reformų centro studiją, kuri teigia, jog vien 2014 m. per 200 tūkst. importo ir eksporto kompanijų uždirbo 133 mlrd. svarų sterlingų iš bendros ES rinkos.

Europos lyderių reakcijos

Londonas supranta, jog siekiant palankaus derybų rezultato svarbiausia susikalbėti su Vokietija. Angela Merkel iš karto pasakė, dėl kurių klausimų negali būti jokių kalbų: laisvo asmenų judėjimo ES bei, anot A. Merkel, diskriminacinės reformos, kuria britų vyriausybė siekia, jog ES piliečiai Britanijoje turi pradirbti mažiausiai 4 metus, idant gauti socialines išmokas.

Politico.eu nuotrauka

Politico.eu nuotrauka

François Hollande’as ypatingai baiminasi galimo Brexito dėl Prancūzijoje taip pat augančio euroskepticizmo su Marine Le Pen priešaky. Daug šansų, jog Britanijos referendumas išprovokuotų domino efektą Prancūzijoje. Prezidentas Hollande’as pradžioje įkando Cameronui, sakydamas, jog Europoje vyrauja taisyklės, kurių šalys laikosi, o D. Britanija negali panorėjus imti tas taisykles iš esmės keisti. Paryžius teigė, jog savo poziciją derins su kartu Berlynu.

Cameronui pradėjus derėtis su Europos Tarybos pirmininku Donaldu Tusku bei Komisijos pirmininku Jean-Claude Junckeriu, Varšuva sureagavo sarkastiškai, teigdama, jog Lenkija mielai užims Didžiosios Britanijos vietą, kai šios nebeliks sąjungoje. Vėliau Varšuva surimtėjo – prezidentas Andrzej Duda pasakė, jog D. Britanijos išėjimas iššauks ES griūtį. Lenkija, kaip ir Vokietija su Prancūzija, nepritaria judėjimo laisvės mažinimui, tiesa, labiausiai dėl to, jog D. Britanijoje reziduoja per 800 tūkst. lenkų.

Švedija ir Danija krypsta link panašaus euroskepticizmo, kurį šiandien matome D. Britanijoje. Itin atvira imigracijos politika Švedijoje kelia visuomenės nerimą ir nacionalistų partijos reitingus. Nors ir Danija sugriežtino imigracijos politiką, tačiau prieš Briuselio diktuojamą politiką nusiteikusi Danijos liaudies partija taip pat išgyvena geriausius laikus. Tiek Danija, tiek Švedija pritaria D. Camerono kritikai ,,glaudesnės’’ sąjungos idėjai, ypatingai dėl nenoro būti eurozonos dalimi.

Pietų valstybės, ypač Ispanija, itin baiminasi galimos britų secesijos, nes atsiskyrimo nuotaikos Ispanijoje kaip niekada aktualios. Už Katalonijos atsiskyrimą agituojanti ultra-kairės Podemos partija, gruodžio mėn. rinkimuose surinko virš 20 proc. balsų ir galimai bus naujoje vyriausybėje. Tiek Madridas, tiek Roma supranta, jog Britanijos pasitraukimas iš ES insipiruotų anti-establishmento partijų pakilimą, o tai nuosaikias Ispanijos ir Italijos valdžias itin gąsdina.

Višegrado šalys, kurios turi nemažas diasporas D. Britanijoje, nepritarė D. Camerono siūlomam judėjimo laisvės varžymui, bet ploja idėjai daugiau laisvės duoti nacionaliniams parlamentams.

Lietuvos prezidentės reakcija į D. Camerono pasiūlymus buvo tvirta ir principinga. „Laisvas asmenų judėjimas yra ES esmė, todėl mes negalime pritarti ES piliečių diskriminacijai“, Politico.eu sakė Dalia Grybauskaitė.

Kas toliau?

Vasario mėnesį vyks esminis derybų etapas. D. Cameronas derėsis su Europos lyderiais dėl jo siūlomų reformų. Dabar galime įžvelgti, jog daugiausiai susiskaldymo bus ties laisvo asmenų judėjimo varžymo klausimu, kam iš esmės nepritaria dvi įtakingiausios ES valstybės  Vokietija ir Prancūzija.

Cameronas teigė, jog jeigu su Europos lyderiais pavyks išsiderėti Britanijai palankų ES reformų dokumentą, jis „visa širdimi“ agituos už pasilikimą bendrijoje.

Referendumą dėl Didžiosios Britanijos ateities Europos Sąjungoje numatyta rengti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje.

Teodoras Žukas



Print Friendly