Idėjos


Maksimas Milta. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politikoje yra vietos „švelniajai galiai“?

Įpusėjus priešpaskutinei rudens Seimo sesijai nuo realybės vis labiau atitolsta valdančiųjų noras „reformuoti reformą“, kuriai buvo paskirta paskutinių trejų metų aukštojo mokslo politikos darbotvarkė. Pabandykime pasufleruoti intensyviai 2016 metams besiruošiantiems politikams apie nuosekliai ignoruojamą aukštojo mokslo politikos potencialą, tiksliau tariant – „švelniąją galią“. Nedėkingumo požiūriu su aukštuoju mokslu gali konkuruoti tik jam gimininga švietimo politika. […]

Kategorijos: Ekonomika, Idėjos, Lietuva, Statinis, Straipsniai, Titulinis


Maksimas Milta. Bolonijos procesas – dabar su geidžiamiausiu Europos diktatoriumi

Prieš porą savaičių Armėnijos sostinėje vykęs svarbiausias politinis susitikimas aukštojo mokslo tema – Europos aukštojo mokslo erdvės Ministrų konferencija – nesulaukė nei Lietuvos aukštojo mokslo ekspertų, nei žiniasklaidos atstovų dėmesio bei, regis, ketino tęsti anksčiau įsisavintą technokratinį vaidmenį.  Vis dėlto, nors ir formaliai, Ministrų konferencijos dalyviams teko susidurti su kompleksiniu geopolitinio pobūdžio klausimu. Dar prieš […]

Kategorijos: Civilizacija, Idėjos, Regionai, Straipsniai, Visuomenė


Maksimas Milta. Ko trūksta Lietuvos universitetams?

Buvusio švietimo ir mokslo ministro prof. D. Pavalkio atstatydinimo drama ir vėl įrodė, jog spekuliacijos aukštojo mokslo politikos tema tebėra vienas populiariausių politikavimo žanrų Lietuvoje. Vienas akivaizdžiausių to pavyzdžių – vienintelis pareikštas, neva, priekaištas, kad ministras nesugebėjo įgyvendinti Darbo partijos programos, nors tos pačios partijos pasiūlyta pamaina – V. Gedvilas – panašu, visas savo kompetencijas […]

Kategorijos: Idėjos, Lietuva, Statinis, Straipsniai, Titulinis, Visuomenė


Vokiškos kolos nepirksiu už jokius pinigus (atsakymas I. Degutienei)

Rašant bet kokį straipsnį, dažnai tenka susidurti su pagunda apjungti dvi ne iki galo besisiejančias idėjas. Panašu, kad taip nutiko ir Irenai Degutienei, kuri savo tekstą “Ko nenusipirksi už pinigus, arba kokios gerovės reikia Lietuvai?” pradeda prakalba apie JAV filosofą Michaelą J. Sandelą, o vėliau be didesnės jungties peršoka prie liaupsių pokariu Vokietiją ant kojų pastačiusiai socialinės […]

Kategorijos: Civilizacija, Ekonomika, Idėjos, Lietuva, Statinis, Straipsniai, Titulinis, Visuomenė


Justina Grambaitė. Kaip mes suprantame bausmės paskirtį?

Šiuo metu visuomenėje yra ypač diskutuojama ar Lietuvoje egzistuoja teisingumas. Didelį atgarsį sukėlusių bylų nuosprendžiai pagyvenusiam aktoriui, garsiam televizijos laidų vedėjui bei 19-metei studentei, buvusio policininko paleidimas ankščiau laiko, padalino Lietuvos visuomenę į dvi dalis. Atsižvelgiant į tai, kad jaučiamas didelis nepasitenkinimas Lietuvos teisingumo vykdymu, kyla klausimas, kaip mes kiekvienas suprantame bausmės paskirtį? Lietuvos Respublikos […]

Kategorijos: Civilizacija, Idėjos, Lietuva, Statinis, Straipsniai, Titulinis, Visuomenė


Šauktinių drama ideologijų konflikto šviesoje

Turbūt nėra prastesnio laiko rašyti apie politines pasaulėžiūras, negu dabar. Mažų mažiausia neįprasta, gal net egzotiška apie tai rašyti tokiu metu, kai viešojoje erdvėje kandidatai varžosi ne kuo kitu, kaip vypsenų pločiu ir pažadų ilgiu. Nekart jau girdėjome ir mantrą: „Taigi savivaldos rinkimai su politinėmis ideologijomis neturi nieko bendro…“ – tai „reikalų tvarkymas“, arba, parafrazuojant […]

Kategorijos: Idėjos, Lietuva, Pasaulis, Statinis, Straipsniai, Titulinis


Populizmas turi būti reabilituotas. Kuo greičiau, tuo geriau.

Populizmas yra kaip gyvatės nuodai, šaunamasis ginklas, mėsos kapoklė ar opiatiniai nuskausminamieji. Iš pirmo galima pasigaminti vaistus, su antru galima apsiginti, trečias padės pasiruošti skanių kepsnių, o paskutinis išgelbsti ne vieną gyvybę medicinoje. Nors, žinoma, juos dažnai naudoja ir kitiems tikslams. Kai kurie žmonės mėgsta hipotetinius-utopinius klausimus, pavyzdžiui: kaip suteikti rinkimams ir demokratijai racionalumo elementą? […]

Kategorijos: Idėjos, Lietuva, Statinis, Straipsniai, Titulinis, Visuomenė


Dešiniosios asmenybės: Adamas Smithas

Tęsiant reikšmingiausių dešiniajai minčiai veikėjų ciklą, būtina susipažinti ir patyrinėti Adamo Smitho gyvenimą, filosofiją, ekonomines doktrinas, jo įtaką kapitalizmo bei šiuolaikinės rinkos ekonomikos gimimui. Adamas Smithas gimė 1723 m. birželio 5d. Kerkoldžio miestelyje netoli Edinburgo. Tėvas buvo muitininkas, mirė dar prieš sūnui gimstant. Smitho motina susitaikė su našlės dalia ir visą gyvenimą paskyrė sūnui. Vėliau […]

Kategorijos: Civilizacija, Ekonomika, Idėjos, Statinis, Straipsniai, Titulinis


Apie melą ir tiesą Rusijoje

,,Mariupolį bombardavo NATO lėktuvai””, ,,Ukrainoje nėra Rusijos Federacijos karių””, ,,Savi šaudė į savus””, ,,Lietuvos partizanai – banditai!”” – tokie Putino mefistofeliškos valdžios ir Kremliaus šalininkų pareiškimai jau tapo kasdienybe. Dostojevskis jau XIX a. antroje pusėje, pranašiškai, dar nepasirodžius komunizmui, apie savo tautą rašė, jog rusai laiko tiesą pernelyg nuobodžia ir proziška, nepakankamai poetiška, pernelyg neįdomia, […]

Kategorijos: Civilizacija, Idėjos, Pasaulis Tagged , ,


Dešiniosios asmenybės: Edmundas Burke’as

Edmundas Burke’as gimė 1729 m. Dubline, Airijoje. Augęs ir išsimokslinęs gimtinėje Burke’as tapo vienu didžiausių XVIII amžiaus Didžiosios Britanijos valstybės veikėjų ir politikos filosofų. Nors ir studijavo teisę, bet likusį gyvenimą su atsarga žiūrėjo į tokio darbo perspektyvą. Nuo jaunumės rašęs ir paragavęs ankstyvos šlovės dėl savo literatūrinių gebėjimų, Burke’as pasuko į politiką ir tapo […]

Kategorijos: Civilizacija, Idėjos Tagged , , , ,