2018 04 23
Dešiniosios asmenybės: Adamas Smithas

Tęsiant reikšmingiausių dešiniajai minčiai veikėjų ciklą, būtina susipažinti ir patyrinėti Adamo Smitho gyvenimą, filosofiją, ekonomines doktrinas, jo įtaką kapitalizmo bei šiuolaikinės rinkos ekonomikos gimimui.

Adamas Smithas gimė 1723 m. birželio 5d. Kerkoldžio miestelyje netoli Edinburgo. Tėvas buvo muitininkas, mirė dar prieš sūnui gimstant. Smitho motina susitaikė su našlės dalia ir visą gyvenimą paskyrė sūnui. Vėliau Smithas rašys, kaip be mamos nuolatinio rūpesčio nebūtų pasiekęs tokių akademinių aukštumų. Nors ir nugyveno 67 metus (XVIII a. tai gana solidus skaičius), nuo mažens būsimasis akademinis talentas buvo itin silpnos sveikatos, ketverių metų jis buvo pagrobtas keliaujančių čigonų, bet netrukus sėkmingai surastas. Nuo aštuonerių lankė Kerkoldžio mokyklą, o penkiolikos įstojo į savo alma mater – Glazgo universitetą.

Dar mokykloje Smithas pasižymėjo kaip labai daug skaitantis, stropus mokinys, tačiau nepaprastai išsiblaškęs. Universitete pasirinko studijuoti moralės filosofiją, kartu lankė gamtos mokslų paskaitas, adoravo matematiką, uoliai mokėsi senosios graikų kalbos. Moralės filosofiją Smithui dėstė tuo metu autoritetingas švietėjęs Francis Hutchisonas, kuris Smithui padarė didžiulę įtaką, kartu jis įniko į Bacono ir Locke’o raštus, vėliau amžininkai rašys, jog Smithą galimą laikyti labiausiai apsiskaičiusiu mąstytoju po Aristotelio. 17 metų Smithas gavo menų magistro laipsnį, išvažiavo studijuoti į Oksfordo Baliolio koledžą. Kaip pats sakė, Oksforde jis praleido slogiausius savo gyvenimo metus, išskyrus periodą, kai Smithui į rankas papuolė Davido Hume’o “Traktatas apie žmogaus prigimtį’’. 1751m. Smithas pasitaikius progai sėkmingai pretendavo į Glazgo universiteto profesoriaus vietą, buvo vienbalsiai išrinktas.

Po “Moralinių jausmų teorijos’’ pasirodymo, Smithas buvo pakviestas būti kunigaikščio Buccleucho mokytoju ir palydovu kelionėje po Prancūziją. Kelionės metu jis susipažino su Voltaire’u, Diderot, Quesnay, pokalbiai su šiais švietėjais Smithui davė naujų minčių, dėka jų jis nutarė grįžti į gimtąjį Kerlodžą(grįždamas užsuko į Londoną, kur susipažino su Benjaminu Franklinu, kuris Smithui davė naudingos informacijos apie Amerikos kolonijas) rašyti savo magnus opus – “Tautų turto’’. Po dešimtmečio darbo ,,Tautų turtas’’ iškart pripažintas fundamentaliu. Smithas mirė 1790m. liepos 17d., palaidotas Edinburge.

Smitho filosofija ir ekonominis mokymas

Kaip moralės filosofas, Smithas iš visų dorybių pirmiausia išskiria teisingumą. Iš teisingumo, Smitho manymu, gimsta draugiškumas, atjauta, didžiadvasiškumas. Teisingumas – privaloma dorybė, nes ji – visuomenės sanklodos pagrindas. Teisingumas, šventas įstatymas, už kurio laikymąsi ar nesilaikymą sulaukiama atpildo, o atpildą Smithas sieja su sąžinės terminu. Po neteisingo poelgio seka sąžinės graužatis – pats baisiausias jausmas, kurį tik gali patirti individas. Priešingai, dorai pasielgęs žmogus patiria milžinišką malonumą, įgyja dvasios ramybę.

Smithas neidealizuoja žmogaus, jis pripažįstą, jog didžiosios dorybės nėra kasdien pasireiškiančios savybės, jis taip pat iškelia, atrodo, “buitiškas’’ dorybes: praktiškumą, apdairumą, iš šių dorybių gimsta kasdieninis moralus individo elgesys, kai jis rūpinasi savo sveikata, gyvena kukliai, yra rūpestingas, ištikimas bei darbštus. Dėka šių savybių, žmogus gyvena iš savo uždarbio, kuris, anot Smitho, leidžia žmogui išsilaisvinti iš sunkaus darbo.

Homo economicus arba “ekonominio žmogaus’’ portretas yra Smitho kūrinys, kuriame slypi idėja, jog žmogus rūpindamasis savo kasdienine gerove, finansiniu stabilumu negali pamiršti savo artimųjų, šeimos narių, giminės, po to seka draugai, kaimynai, pažįstamieji ir pabaigoje – visuomenė bei valstybė.

Taigi Smithas iškelia įvairių tautų tarpusavio santykių svarbą, kurie pasiekiami sudarant abipusiai naudingas sutartis, Smitho filosofijoje matoma kosmopolitinė stojiška meilės visai žmonijai idėja, nepaisanti politinių ar geografinių ribų.

Jau minėtas Smitho pagrindinis veikalas “Tautų turtas’’ prasideda nuo mąstymų apie darbo pasidalijimo našumą. Darbo pasidalijimo mastą lemia rinkos dydis, kuo didesnė rinka, tuo didesnis bus darbo pasidalijimas. Smithas kalba apie darbo pasidalijimą, kaip apie esminį gerai veikiančio ūkio aspektą. Jis rašo apie segtukų manufaktūrą, kurioje vienas amatininkas per dieną padarytų nuo vieno iki dešimt segtukų, tačiau pasitelkus darbo pasidalijimo principą, kai vienas žmogus traukia vielą, kitas ją ištiesina, trečias sukarpo, ketvirtas užaštrina smaigalį, penktas suploja ir t.t., Smithas šioje veikloje mato apie aštuoniolika skirtingų amatų, manufaktūra per dieną gali bent jau šimtą kartų daugiau, nei pagamintų vienas amatininkas.

Paviršutiniškos Smitho studijos apibūdina jį kaip prigimtinio egoizmo teoretiką, remdamiesi garsiąja sentencija iš jo veikalo “Moralinių jausmų teoriją’’. Ten rašoma: ”Ne mėsininko, kepėjo ar aludario geranoriškumas garantuoja mūsų pietus, bet jų savanaudiškumas.’’ Pasak Smitho tyrinėtojo, ekonomikos istoriko Atholo Fitzgibbonso, neįmanoma remtis šia teze neišstudijavus visos škotų mąstytojo filosofijos bei politinės ekonomijos. Smithas rašo, jog filosofai, spręsdami kertines žmonijos egzistencines problemas, idant būtų naudingi, privalo remtis visuomeninio gėrio principu, tačiau mėsininkams ir duonkepiams tai nėra būtina, jie gali veikti savanaudiškai.

Nematoma rinkos ranka

Ši metafora, taip pat panaudota garsiausiame Smitho veikale ,,Tautų turtas’’, aiškina, jog žmogus tenkindamas savo poreikius ir veikdamas vardan savęs, vedamas rinkos rankos, automatiškai tenkina visuomenės poreikius. Čia vėl grįžtama prie mėsininko, duonkepio bei aludario pavyzdžio. Šie amatininkai, užsiimdami savo amatu bei parduodami produktus, gauna pinigų, tačiau kartu patenkina visuomenės poreikį – gauti mėsos, duonos ir alaus. Tokia sistema, Smitho požiūriu, sukuria gerbūvį ne tik mėsininkui, duonkepiui ar aludariui, bet ir kiekvienam jų klientui, tai yra kiekvienam individui.

Smitho idėjos ne tik davė pagrindą klasikinės ekonomikos mokyklai, tačiau kartu jam suteikė modernios ekonomikos mokslo tėvo vardą. Smithas pavaizduotas ant 20 svarų banknoto.

Parengė Teodoras Žukas

 



Print Friendly