Du gyvi cinizmo Lietuvos politikoje paminklai | Politika.lt

2018 08 14
Du gyvi cinizmo Lietuvos politikoje paminklai

bradauskasCinizmo sąvoka istorijos verpetuose patyrė didelių pokyčių. Senovės Graikijoje cinikai (kinikai) tikėjo ir savo asmeniniu pavyzdžiu demonstravo, kad žmogus gali ir turi gyventi atsiribodamas nuo savo troškimų, išsižadėdamas valdžios, turtų, šlovės bei kitų poreikių ir taip nebepriklausyti nuo visuomenės, valstybės.

Filosofas Diogenas, pasirinkęs gyventi statinėje, tai puikiai iliustravo savo pavyzdžiu.

Šiandieninėje Lietuvoje cinikas jau nebe asketas, bet paprastai didelis materialistas, egoistas. Gyvena nebe statinėje, o greičiausiai, prabangioje pilaitėje. O jei dar negyvena, tai labai norėtų. Jis netiki visuomenės morale ar idealais, tačiau viešumoje gali virtuoziškai simuliuoti bei manipuliuoti bendrojo gėrio ir visuomenės intereso sąvokomis tik tam, kad dar padidintų savo asmeninę gerovę, kad patenkintų, o ne išsižadėtų savo ego, kad įgytų, o ne atsisakytų, kuo daugiau valdžios ir galios.

Vis dėlto net daug šiuolaikinio cinizmo mačiusioje ir patyrusioje Lietuvos politinėje padangėje per praėjusį mėnesį dvi senai žinomos žvaigždės sužibo ypač ryškiai. Gediminas Vagnorius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, dukart ministras pirmininkas, buvęs Tėvynės Sąjungos valdybos pirmininkas, kaip politinis vaiduoklis nesėkmingai besivaidenęs pastaruosius devynerius metus, įsiliejo į Viktoro Uspaskicho įkurtą projektą, pavadinimu „Darbo partija“, bei tapo Loretos Graužinienės vienu iš daugelio pavaduotojų. Šį savo virsmą jis iš televizoriaus drąsiai gynė kaip siekį ir reikalavimą puoselėti Vakarietišką orientaciją, „krikščioniškas vertybes ir demokratines tradicijas“.

Tačiau, matyt, per nuoširdų skubėjimą į vertybių ir demokratijos gynybą G.Vagnorius pamiršo dar tik prieš metus, iškart po rinkimų išplatintą bei taip ir neatnaujintame Krikščionių partijos oficialiame tinklapyje tebepublikuojamą savo paties pasirašytą skambų pareiškimą – „Lietuvą skandina nesąžiningi rinkimai“. Jame ne tik liejasi kaltinimai buvusiems valdantiesiems TS-LKD bendražygiams, kad šie, būdami valdžioje, yra už viską blogo ir korumpuoto atsakingi, bet ir aršiai kritikuojama Darbo partija..

Štai tik keletas ištraukų iš jo paties pareiškimo: „Nepriklausomybės 22 metais nustebinome pasaulį rytietišku rinkėjų balsų pirkimu“; „Lietuvoje atvirai balsus pirko opozicinė partija“; „Balsų pirkimas yra bjaurus demokratiniam valdžios formavimui ir pelningas politinei korupcijai“.

Tad kuriais Vagnoriaus pareiškimais reiktų vadovautis tiems, kurie dar turi atmintį ir galimybę naudotis internetu? Kuriuo atveju jis gina savo deklaruojamas „krikščioniškas vertybes“? Kritikuodamas Uspaskichą ar jam prisiduodamas?

Į šiuos klausimus turbūt sunku būtų atsakyti net politikui, kuri galima vadinti tikra raudonojo cinizmo žvaigžde, socialdemokratui Broniui Bradauskui. Jis, išsigandęs Lietuvos laisvės kovos istorijos, pabandęs meniniam kūriniui pritaikyti politinę cenzūrą ir galiausiai pareiškęs, kad turime savo valstybės istorija neerzinti Rusijos bei mokytis geros patirties iš Lukašenkos Baltarusijos, nurašydamas valstybės savigarbą, visa tai grindė savo siekiu iš santykių su Rusija gauti ekonominės naudos Lietuvai ir taip tarnauti savo vargingiausiai besiverčiantiems rinkėjams.

Matyt, antras po Uspaskicho pagal turtų dydį Seimo narys, vargingųjų gynėju prisistatantis socialdemokratas Bradauskas, valdantis beveik 25 mln. vertės turtą, tiesiog pamiršo paminėti, kad didžiausią pelną neša jam priklausanti draudimo kompanija „Lamantinas“, kurios pagrindinė veikla – atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimas, o didźioji dalis įmonės klientų prekes gabena (koks atsitiktinumas!), į Rusiją ir Baltarusiją..

Jau visai netrukus Bradausko ir Vagnoriaus valdančioji koalicija galės savo nuoširdų rūpestį paprastu žmogumi ir „krikščioniškomis vertybėmis“ dar sykį patvirtinti aukščiausiu lygiu ir veikdami in corpore.

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės parengtame ir Seimui pateiktame svarstyti 2014 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad premjero, ministrų, Seimo narių, teisėjų ir aukščiausio rango valdininkų mėnesiniai atlyginimai bus pakelti po keletą tūkstančių papildomų litų, o tuo tarpu eiliniai kultūros darbuotojai, mokytojai, gydytojai bei pensininkai gaus papildomą rūpestingą „nulį“. Simboliška, kad Biudžeto ir finansų komitetui Seime vadovauja tas pats paprastų žmonių gynėjas Bradauskas..

Vagnorius, Bradauskas ir visa valdančioji cinizmo koalicija šiandien man primena ant Žaliojo tilto Vilniuje tebestovinčias ir „šlovingą“ sovietinę praeitį simbolizuojančias skulptūras. Jos vaizduoja tariamą didybę, įkvėpti ir išlaisvinti turintį socrealistinį rūpestį ir patosą, kuris realybėje neturėjo nieko bendro su sunkia okupuotos Lietuvos kasdienybe. Šių skulptūrų ateitis, neabejoju, bus Grūto parke. Ciniškų politikų taip pat. Tik gaila, kad to dar reikės kažkiek palaukti.. Kantrybės.



Print Friendly