Lietuvių pasakose trečiasis brolis (ar sesuo), geraširdis svajotojas, prie sodžiaus darbų ir tradicinio gyvenimo būdo netikęs ir nepritikęs, todėl kvailučiu laikomas, iškeliauja laimės ieškoti. Įveikę visokius sunkumus, nugalėję piktąsias jėgas, išgelbėję princeses ar princus bei užburtąsias karalystes kvailučiai broliai ir sesės lieka karaliauti svečiose šalyse, valdo teisingai ir išmintingai, retkarčiais gimtąjį sodžių su visa karališka didybe aplankydami.

 

Jei gabus paauglys svajoja dirbti NASA, labai didelė tikimybė, kad jis iškeliaus laimės ieškoti į kitą šalį. Jei medikas turi galimybę dirbti ten, kur iš dalies atlyginimo gali puikiausiai išlaikyti savo šeimą, tobulėti ir gilinti savo žinias, ko jam likti Lietuvoj, kur algos pragyventi neužtenka, o į gydytojus žiūrima su nepasitikėjimu, pykčiu ir panieka, jie kyšininkais vadinami. Jei jauna šeima čia neranda darbo ir galimybių savęs realizuoti, o aplinka juos stumia į nevilties liūną, ko jiems nebandyti darbų ir savirealizacijos ieškoti kitur, kur niekas jų nepažįsta, kur svetimoje aplinkoje kiekvieną dieną turi įveikti tarsi tuos jaunėlio brolio nugalėtus baubus? Jei artėjanti prie penkiasdešimtmečio diplomuota specialistė, atleista iš darbo ir palikta vyro dėl suaugusių dukterų bendraamžės, nebeturi nieko, kas ją gimtinėje sulaikytų, ar ją gali smerkti dėl to, kad viską metusi traukia į svečią šalį ir bando kabintis ten? Kita vertus, mūsų gerbiami mokslininkai ir poetai, profesoriai ir akademikai kažkada paliko savo gimtuosius Prienus, Veprius, Telšius ar Balbieriškį ir traukė į sostinę Vilnių ar bent jau į Kauną mokytis, o paskui liko ten gyventi ir darbų dirbti. Dėl to jų gimtiesiems kaimams ir miesteliams šlovės tik daugiau, kad tokius mokslų ir menų ąžuolus išaugino. Gal tad neverta gąsdintis, kad Lietuva išvažinės? Gal nereikia niekinti ir barti tų, kurie keliauja laimės ieškoti?

 

Sakoma, lietuviai sėslūs. Tarp Vilniaus, Trakų ir Kernavės mūsų tautos kilmės šaknys, ir jau daugybė amžių nuo šios vietos nesame pernelyg nutolę, niekas iš tos vietos mūsų neišstūmė.  Tik Vytauto laikais Lietuvos valstybė driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, milijoną kvadratinių kilometrų užėmė.

 

Dabar ji teužima 65,2 tūkst. kvadratinių kilometrų, o Lietuvos Statistikos departamento duomenimis per dešimtį metų iš Lietuvos išvyko apie pusė milijono gyventojų. Kaip suvaldyti emigrantų srautus, kad Lietuva visai neištuštėtų? O gal emigracija nėra jau toks didelis blogis? Manoma, kad pasaulyje už Lietuvos ribų gyvena apie pusantro milijono lietuvių. Tai nebūtų didelė bėda. Bėda ta, kad išvykusių ir į kitų šalių darbo rinką įsiliejusių Lietuvos piliečių ryšiai su gimtąja šalimi nutrūksta.

 

Gal kaip tik Lietuva, motina Tėvynė, turi sudaryti visas sąlygas, kad ryšys su išvykusiais jos vaikais nenutrūktų, kad jis stiprėtų ir būtų tarsi Tėvynės tinklas, įtraukiantis ir siejantis visus, iš Lietuvos kilusius?

 

Šiuolaikinis Filijas Fogas pasaulį per aštuoniasdešimt dienų aplėktų tiek skersai , tiek išilgai ne po vieną kartą. Ir netgi nuo savo darbų neatsitraukęs bei kasdien su šeima ar draugais bičiuliais pabendraudamas. Tėvynę taigi širdyje nešiojamės. Todėl Lietuvą galima kurti ne tik Jiezne ar Vilniuje, bet ir Londone, Keiptaune, Čikagoje ar Katmandu.

 

Demokratinės politikos institutas kaip atsaką į iššūkius, kuriuos kelia intensyvi lietuvių emigracija, pasiūlė Globalios Lietuvos strategiją. Joje keliamas tikslas – kad kiekvienas lietuvis (bei su Lietuva susijęs nelietuvių kilmės asmuo), kad ir kur jis gyventų,  kiek įmanoma labiau palaikytų su Lietuvos valstybe politinius ir pilietinius ryšius, puoselėtų savo lietuvišką tapatybę, dalyvautų socialiniame, ekonominiame, mokslo ir kultūros gyvenime bei prisidėtų prie Lietuvos gerovės, pažangos ir nacionalinių interesų plėtros. Žodžiu, nesvarbu, kur esi, žmogau, svarbu, kad esi lietuvis ar su Lietuva susijęs asmuo ir savo žiniomis, intelektu, darbu ir visokiu kitokiu indėliu  gausini, didini tiek savo gerovę, garbę ir šlovę, tiek pasaulio, tiek, žinoma, ir Lietuvos. O jausdamasis gyvybingos visumos – Lietuvos tautos – dalimi,  palaikai, stiprini ir kuri naują lietuviškąją tapatybę, per socialinius, tiek virtualiuosius, tiek realiuosius, tinklus išlaikai politinius, pilietinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su Lietuvos valstybe bei solidariai prisidedi prie Lietuvos ateities kūrimo bei jos interesų atstovavimo visame pasaulyje. Globalios Lietuvos strategijoje siūloma dirbti keliomis kryptimis – stebėti emigracijos procesus ir juos valdyti, palaikyti glaudžius ir abipusiai naudingus santykius su išeivija, kurti politinius, socialinius ir kultūrinius tinklus tarp lietuvių, kad ir kur jie gyventų ir, tam tikra prasme, „globalizuoti“ Lietuvos politiką. Strategijos kūrėjų požiūriu, lietuvių tauta yra visuma, sujungta į globalų politinį, socialinį ir kultūrinį organizmą.

 

Globali Lietuva puoselėja lietuvišką tapatybę, užtikrina valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvybingumą globalizacijos sąlygomis bei Lietuvos tautos egzistenciją globalioje erdvėje. Šią strategiją numatoma įgyvendinti per penkiolika metų (2010–2025).

 

Kokia gi ta naujoji lietuviškoji tapatybė ir kokią viziją mato Globalios Lietuvos strategijos kūrėjai?

 

„Po visą pasaulį pasklidę lietuviai sujungti į gyvybingą, policentrinę ir demokratišką visumą, vieningą politinį, kultūrinį, ekonominį, socialinį ir komunikacinį organizmą, kurio narių patirties ir gyvenimo sąlygų įvairovę aprėpia nauja, platesnė pasaulio lietuvio tapatybė – modernaus patriotizmo ir naujosios lietuvybės pamatas, grindžiamas sąmoningu politiniu / pilietiniu tapatinimusi su Lietuva ir bendromis istorinėmis bei kultūrinėmis šaknimis. Sulėtėjusi tautinės tapatybės erozija ir nutautėjimo procesai. Tikslūs ir išsamūs migracijos procesų ir diasporos raidos tyrimai įgalina modeliuoti, o ilgainiui – kryptingai veikti migracinius procesus. Pasiekiamas migracijos balansas (išvažiuoja ne daugiau žmonių, negu grįžta), ilgainiui pradeda dominuoti grįžtamieji srautai. Nė vienas lietuvis nesijaučia valstybės atmestas. Didelė diasporos dalis dalyvauja apsprendžiant Lietuvos likimą demokratiniuose rinkimuose; jų interesai atstovaujami Seime, dviejose išeivijai skirtose rinkimų apygardose. Vyksta protų apykaita, išeivijos mokslininkai nuolat vykdo bendrus projektus su Lietuvos akademine bendruomene, gabius jaunus užsienyje mokslus baigusius mokslininkus į Lietuvą pritraukia stažuočių ir mainų programos. Kultūroje lygiai dalyvauja išeivijos ir Lietuvos kūrėjai, vyksta produktyvūs mainai, idėjų osmozė, išeivijos buvimo svetur patirtis grįžta į Lietuvą kultūriniais pavidalais, stiprindama visuomenės kūrybinį potencialą. Valstybės teikiamų paslaugų požiūriu užsienio lietuviai lygūs Lietuvoje gyvenantiems. Valstybė tiksliai išsiaiškina užsienio lietuvių poreikius, susijusius su ryšio su Lietuva bei įsipareigojimų jai išlaikymu, ir kryptingai juos tenkina. Inovatyvios švietimo priemonės už Lietuvos ribų bręstantį jaunimą ugdo Lietuvos piliečiais, pasiryžusiais savo veikla prisidėti prie Lietuvos pažangos. Lietuvių mažumos teisės veiksmingai ginamos tiek Rytų, tiek Vakarų valstybėse. Ekonomikoje išeivija veikia kaip tramplinas ieškant ryšių ir eksporto rinkų, jos dėka į Lietuvą ateina investicijos bei inovacijos ir grįžta svetur uždirbti finansų srautai. Viso pasaulio lietuvių bendruomenė drauge su Lietuvai susijusiais nelietuviais formuoja ir skleidžia pozityvų Lietuvos įvaizdį bei solidariai propaguoja Lietuvos valstybės interesus savo gyvenamose šalyse.“

 

Didinga? Realu. Kaip sakoma, kad taip Dievui į ausį…

 

Šiai vizijai įgyvendinti apibrėžiami tikslai, iš kurių pagrindinis yra sukurti globalią ir integralią lietuvių tautą, jungiančią visame pasaulyje gyvenančius lietuvius į politinę, socialinę, kultūrinę, ekonominę ir komunikacinę visumą, jungiamą bendros tapatybės ir gebančią išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes neprarandant savo kaip tautos savitumo. Šio tikslo būtų siekiama per ryšius tarp pasaulio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos, kuriant iškiliausių ir įtakingiausių užsienio lietuvių iš viso pasaulio tinklą kaip pavyzdinį Globalios Lietuvos branduolį, taip pat per bendruomenių, pavienių lietuvių jungimąsi į kuo įvairesnius bendravimo tinklus – profesinius, kultūrinius, švietimo, mokslo, sporto, laisvalaikio ir pan., per komunikacinę visumą (žiniasklaida, informacijos prieinamumas ir skvarba) bei kuriant bendrąją tapatybę (bendrų vertybių ir kultūrinės tapatybės formavimas ir diegimas, kultūrinės apykaitos užtikrinimas, palankaus viešojo klimato formavimas). „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt“. Ir kaip lietuviai nuolat veikti savo Tėvynės Lietuvos labui. Tam, pasak Globalios Lietuvos strategijos kūrėjų, reiktų iš esmės keisti tiek pačios valstybės, tiek ir jos žmonių požiūrį į emigraciją ir emigrantus. Sakyčiau, ir patiems į save. Esame vienos iš seniausių Europos tautų palikuonys, gabūs, veržlūs, išradingi. Gal dera pradėti eksponuoti savo privalumus?

 

Globalios Lietuvos strategijoje didelis dėmesys numatomas švietimo problemoms spręsti. Siūloma visokeriopai tobulinti lituanistinį švietimą užsienyje gyvenančių lietuvių diasporose, taip pat, be kita ko, kurti ir diegti ir ugdymui namuose skirtas metodikas ir priemones. Dabar užsienyje gyvenantys lietuviai ne visada turi galimybių gauti kokybišką lituanistinį išsilavinimą, leidžiantį jiems neskausmingai integruotis į mokymosi ir mokslo erdvę Lietuvoje. Globalios Lietuvos sumanytojai siūlo kitaip pažvelgti ir į Lietuvos įvaizdžio kūrimo problemas, aktyviai skatinti tiesiogines investicijas ir inovacijas, kad Lietuva išties taptų ekonomiškai konkurencinga eksporto šalimi.

 

Globalios Lietuvos strategija, visų pirma, keistų  požiūrį į pačią pilietybės politiką, siūlytų, kad visame pasulyje gyvenantys Lietuvos piliečiai galėtų ne tik rinkti savo valdžią, bet ir aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime, nes manoma, kad užsienio lietuvių teisės neturi būti kaip nors apribotos vien dėl to, kad jie gyvena ne Lietuvoje. Tam būtų siekiama sukurti globalaus pasaulio sąlygoms tinkamą politinio dalyvavimo ir pilietinės priklausomybės modelį, įgalinantį pasaulio lietuvius dalyvauti Lietuvos valstybės kūrime ir sudarantį galimybę visiems lietuvių kilmės asmenims įgyti ir išlaikyti Lietuvos pilietybę.

 

Kita vertus, tai, kad Lietuvos pilietis įsikūrė užsienyje, nesuteiktų jam nei papildomų privilegijų, nei teisių lyginant su Lietuvoje gyvenančiais. Strategija kelia ambicingų tikslų, kad lietuviai visame pasaulyje būtų solidarūs su savo tėvynainiais, kad jie visur jaustųsi Lietuvos valstybės dalimi. Kaip neprisiminsi pasakos apie tėvą, kuris sūnus vienybės mokė. Po vieną rąžą tuoj visą ryšulį šakelių ir sulaužė, o į šluotą surištų nė vienas neįveikė.

 

Naujoji koncepcija iš esmės keičia požiūrį į emigraciją. Natūralu, kad žmogus ieško, kur jam geriau. Vietoj smerkimo ir gąsdinimų, kad nesustabdžius emigracijos, Lietuva ištuštės, siūloma mąstyti kita linkme – mūsų tėvynė tik išsiplečia iki globalios iš Lietuvos kilusių ar su ja susijusių žmonių bendruomenės. Kadangi realią bendruomenę keičia virtualioji, nesunkiai susisiekiama skaitmeninėmis technologijomis. Tautos išmintis sako, kad žvirblį ir lietuvį visame pasaulyje sutiksi. O šiais laikais ryšius palaikyti, bendrauti tarpusavyje atstumai ne kliūtis. Jei visame pasaulyje gyvenantys lietuviai suvoks save kaip globalios Lietuvos dalį, gal ir emigracijos baubas sunyks kaip vanduo smėlyje.

---

Komentarai

multry 2010-09-01 14:06:19
jmwhhxvhevtnfynylfnkzabwthbync



sdvicn 2010-06-17 12:20:04
olqkmztckayzpawzkekuklzccynuwv



Tadas Langaitis 2010-04-17 09:16:24
Nuostabu matyti, kad yra tiek daug bendraminčių. Aplankykite Facebook grupę "Global Lithuania", kur jau kuris laikas vyksta lietuvių diskusija apie lietuvių naująją tapatybę. Globali Lietuva jau yra realybė daug lietuvių, gyvenančių šiuo metu ne Lietuvoje. Taip pat yra sukurtas Global Lithuania Leaders tinklas, kuris jau buria šviesiausius lietuvių protus - www.lithuanianleader.org; tuo metu kai trysmilijonai.lt ir kitos svetaines integruoja lietuvius uzsienyje. Vivat Globali Lietuva!



realistas 2010-04-09 16:35:05
labai patraukli ideja, bet vis delto tik ideja - is esmes reiskianti tai, kad lietuvybe bus atsieta nuo Lietuvos teritorijos - globalizacija iveiksime tapdami globalus... Idomu, bet dar labiau keista - kaip "realia bendruomene pakeitus virtualia", apskritai bus imanomas kazkoks bendruomeniskumas?



klausimas 2010-04-09 14:16:09
O kur galima rasti visą tos strategijos tekstą? Ji finansuota iš mokesčių mokėtojų lėšas, tad ir prienama turėtų būti visiems.



plietis 2010-04-08 23:13:29
super ideja, nuostabi koncepcija, kaip ir Misija Sibiras, Vilniaus turas, Vilnius kulturos sostine,, tiesa, o kiek milijonu reikia siai koncepcijai?? kiek reikia Jusu gyvybei palaikyti???:)

Jūsų vardas: El. pašto adresas: Jūsų komentaras: