Nepraėjus nė trims mėnesiams nuo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kadencijos pražios (jis buvo išrinktas vasario pradžioje, o priesaiką davė vasario 25-ąją), Regionų partijos lyderis jau spėjo padaryti tiek, kiek jo oponentai nė nesapnavo. Apžvalgininkai nesitikėjo, kad, savo rinkimų kalbose žadėjęs iš esmės nekeisti Ukrainos kurso, dabar V. Janukovyčius 180 laipsnių kampu pasisuks veidu į Rytus. Daugelis analitikų manė, kad net ir jo pažadai „vykdyti subalansuotą politiką tarp Rytų ir Vakarų“ nereikš visiško atsidavimo Rusijai. Tačiau Donecko proletariato augintinis pasirodė esąs ištikimas senai visų tautų patarlei: miške gimęs į mišką ir žiūri...

 

Pirmiausia jis visus nustebino ryžtingai pritaręs Rusijos prezidento D. Medvedevo iniciatyvai už atpigintas dujas dar 25 metams pratęsti sutartį dėl karinio jūrų laivyno dislokavimo Juodojoje jūroje. 2017 m. pasibaigsiančią galioti sutartį dėl Juodosios jūros laivyno bazės Sevastopolyje nuomos Charkove abu lyderiai pratęsė iki 2042 m. Pagal dabar galiojančią sutartį Maskva už nuomą moka 100 mln. dolerių per metus, ir ši suma išskaičiuojama iš Ukrainos skolų Rusijai už dujas. Nuo 2017 iki 2042 m. Rusija už nuomą atsiskaitys ne nubraukdama skolas, o grynaisiais iš savo biudžeto. Mainais Rusija pasiūlė dešimčiai metų 30 proc. sumažinti Ukrainai parduodamų dujų kainą – nuo 330 iki 230 dolerių už 1000 kubinių metrų. Taip Rusijos biudžetas (ne „Gazprom“) neteks 40 mlrd. dolerių, o Ukraina tiek pat išloš.

 

Šią aritmetiką ypač pabrėžė premjeras V. Putinas, kuris netrukus atvyko į Kijevą suderinti visų sandėrio niuansų. Bet būtent tą dieną čia jis viešėjo ne šiaip sau. Apžvalgininkai įtarė, kad ją premjeras pasirinko todėl, kad tuomet Aukščiausiojoje Radoje vyko svarstymai dėl sutarties ratifikavimo. Nors už rūmų sienų vyko triukšmingas J. Tymošenkos šalininkų mitingas, po peštynėmis prasidėjusio posėdžio pradžios parlamentas gana didele balsų persvara pritarė Charkovo susitarimams, ir prezidentas neilgai trukęs juos pasirašė.

 

Dabar sandėris vertinamas įvairiai: oponentai sako, kad tai Ukrainos nepriklausomybės laidotuvės, o jo šalininkai – kad naujoji Ukrainos administracija rūpinasi darbo žmonių gerove ir taip nori išvesti šalį iš ekonominės suirutės. Galima pritarti ir vieniems, ir kitiems. Vertinimai priklauso nuo to, kokią vertybių sistemą pripažįsta viena ir kita politinė stovykla. Netgi praleidžiant negirdomis įnirtingų V. Janukovyčiaus priešininkų kaltinimus, akivaizdu, kad, kaip rašė „The New York Times“, prezidento retorika apie visapusiškai naudingų santykių su Rusija reanimaciją susikerta su „oranžinės“ revoliucijos vedlių perspėjimais, kad Ukraina praranda politinį ir ekonominį savarankiškumą ir grįžta į sovietinę orbitą. Kažkas net pastebėjo, kad Charkovo sutartis balandžio 21-ąją buvo pasirašyta tarp dviejų reikšmingų datų – A. Hitlerio ir V. Lenino gimimo dienų (atitinkamai balandžio 20-osios ir 22-osios)...

 

Bet Vakarai dėl to kol kas tyli. Nei Briuselis, nei Vašingtonas neskelbė radikalių pareiškimų, perspėjančių Kijevą dėl tokių ryšių. Mat Vakarams svarbiau, kad Ukrainos ir Rusijos santykiai klostytųsi be didelių sukrėtimų (ypač energetikos srityje), ir tuomet B. Obama paspaustas „perkrovimo“ mygtukas veiktų be trikdžių. Tai ir yra pragmatiškos tarptautinės politikos sudedamoji dalis, kurios dar vieną elementą pastebėjome, kai Rusija suprojektavo dujų tiekimo magistralę iš Vyborgo į Greifsvaldą. V. Putino ir A. Merkel (nekalbant jau apie ekskanclerį Schroederį) santykiai taip „sušilo“, kad bet kokie Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos protestai dėl pavojaus tiesiant vamzdyną Baltijos jūros dugnu, skriejo pro Vakarų lyderių ausis...

 

Kita vertus, po šio susitarimo Briuseliui tarsi nukrinta našta nuo pečių dėl Ukrainos ambicijų jungtis į NATO: bent jau iki 2042 m. Kijevas negali tikėtis, kad Ukraina būtų Aljanso narė, kai Juodojoje jūroje šeimininkauja priešiškos valstybės kariniai laivai...

 

Bet grįžkime prie naujų Kijevo ir Maskvos susitarimų. Kaip sakoma, įkėlusi vieną koją Rusija pastatė ir kitą. V. Putinas Kijeve pasiūlė Ukrainai įkurti bendrą kompaniją, kuri suvienytų atominės pramonės, jėgainių statybos ir kuro ciklo projektus. Kitaip sakant, Rusija mėgina užvaldyti Ukrainos branduolinės energetikos sferą, ir, atrodo, naujasis Ukrainos prezidentas su tokiais pasiūlymais sutinka. Ko gero, atitinkamas susitarimas bus pasirašytas kai D. Medvedevas oficialaus vizito į Kijevą atvyks gegužės mėnesį.

 

Kitas sandėris, vienaip ar kitaip „pririšantis“ Ukrainą prie motulės Rusijos, susijęs su susisiekimu tarp dviejų šalių, tai yra tarp Krymo ir Stavropolio krašto. D. Medvedevas ir V. Janukovyčius susitarė dėl tilto per Kerčės sąsiaurį statybos. Įgyvendinus šį projektą iki 2014 m., Kerčė bus sujungta su Kubane Stavropolio krašte, ir atsivers tiesus kelias iš Krymo į Kaukazą. 4,5 km ilgio ir 50 m aukščio tiltas turėtų 400 km sutrumpinti kelią, kurį dabar transporto priemonės turi įveikti aplink sąsiaurį. Čia tiltas jau buvo pastatytas 1944 m., bet po metų įvykę žiemos uraganai jį sugriovė. Statyba kainuos 480 mln. dolerių, šalia jo eis ir naftos vamzdynas, ir kitos komunikacijos. Tiltas svarbus dar ir dėl 2014 m. Sočyje rengiamos olimpiados.

 

O štai „Nezavisimaja gazeta“ rašo, kad gegužę ruošiamasi pasirašyti naujus Kijevo ir Maskvos susitarimus. Pavyzdžiui, bus tariamasi dėl sienų nustatymo Kerčės įlankoje. Ši problema sprendžiama nuo 1996 m., tačiau jos sprendimui trukdė netikslūs SSRS laikais išleisti žemėlapiai, pagal kuriuos Kerčės-Jenikalo kanalas atitektų Ukrainai. Rusija su tuo nesutinka, tvirtindama, kad sovietiniais laikais nebuvo tikslių jūros akvatorijos ribų. Taigi, gegužę Kijevas, ko gero, sutiks su Kerčės įlankos kaip vidaus teritorinių vandenų traktuote, ir dalis šios teritorijos atiteks Rusijai.

 

Penktadienį V. Putinas Sočyje nustebino nauju savo pasiūlymu – sujungti Rusijos ir Ukrainos energetikos gigantus „Gazprom“ ir „Naftogaz“. Čia vykusios Ukrainos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdžio plane šio klausimo apskritai nebuvo, bet, kaip praneša naujienų agentūra UNION, Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas pareiškė, kad ir šį Rusijos kolegos ekspromtą vyriausybė pasirengusi apsvarstyti. Į pasiūlymą iš karto griežtai reagavo J. Tymošenko. Naujienų agentūrai REGNUM ji sakė, kad jį galima būtų vertinti kaip humorą, jei ne „kasdien mūsų akyse įgyvendinamas planas likviduoti nepriklausomą Ukrainos valstybę“. „Juk pradėjo nuo Krymo, – pasipiktinusi tęsė politikė. – Dabar paskelbta apie vadinamų bendrų įmonių sukūrimą, kurios apjungs gyvybiškai svarbius strateginius objektus – „Naftogaz“, „Energoatom“, „Ukrtelekom“, „Ukrzaliznice“, oro transporto bendrovę. Tai reiškia, kad Rusija praryja Ukrainą, ir mūsų turtas paprasčiausiai ištirps bekraštėse Rusijos platybėse“.

 

Kitas V. Janukovyčiaus gestas buvo skirtas Europos Sąjungai. Kalbėdamas ET parlamentinėje asamblėjoje (ETPA) Strasbūre, Ukrainos vadovas pareiškė, kad teigti, jog 3-ojo dešimtmečio Didysis badmetis („holodomoras“) buvo tik ukrainiečių tragedija, neteisinga, nes jis palietė visas SSRS tautas. Taip prezidentas padėjo tašką diskusijoms, kad J. Stalinas išnaikino keletą milijonų ukrainiečių ir dabar SSRS paveldėtoja Rusija turi tą žalą kompensuoti.

 

V. Janukovyčius Vakaruose ieško pritarimo savo sąjungai. Dar savo kadencijos pradžioje jis lankėsi Briuselyje, o dabar Strasbūre jis užtikrino, kad Ukraina įvykdys visus įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris juos Kijevui iškėlė 2008 m. skirdamas 18,6 mlrd. dolerių paskolą. „The New York Times“ tokius vizitus į ES vadina „kosmetiniais“, kad jie „užpudruotų“ glaudžius Kijevo ryšius su Rusija. Laikraštis pastebi, kad nuo kovo 5 d. jau įvyko septyni Rusijos ir Ukrainos įvairaus lygio pareigūnų susitikimai, o iki gegužės 17 d. numatyti dar keturi. Juos „papuoš“ mėnesio pabaigoje numatomas naujas D. Medvedevo vizitas į Kijevą.

 

---

Komentarai

Dilba 2010-06-25 13:37:46
Janukovičius bus išspaustas kaip citrina ir paliktas pakelėje.Ukrainos rusai laimėjo ir žygiuoja atgal į Kremliaus aikštę giedoti.



Duseika 2010-05-21 09:32:11
Problema tik ta, jog pasirinko ne ukrainiečiai, o Ukrainoje gyvenantys rusai.



Jaunius 2010-05-16 22:10:29
Ukrainiečiai pasirinko kelią į Rytus.Tegu ir žygiuoja.Jei gaus pigiau dujų, laimės ekonomiškai, bet savo nepriklausomybę praras. Patys to norėjo. Nėra ko kištis.Ir broliai lietuviai nori grįžti atgalios, kai paskaitai komentarus ir keiksmus.



Tomas 2010-05-06 07:44:22
V.Janukovičius uždus Rusijos glėbyje, nes Maskva už ištikimybę ne visada užmoka tuo pačiu...

Jūsų vardas: El. pašto adresas: Jūsų komentaras: