2018 12 13
Justinas Lapienis. Karštėjanti atmosfera Arktyje

Mokslininkai Arktyje suranda daug puikių pavyzdžių iliustruoti klimato pokyčiams. Tuo tarpu atmosferą Arktyje kaitina ne tik atmosferos tarša, o ir aštrėjanti geopolitinė kova regione. Planetos šiaurėje susiduria ją supančių valstybių interesai, kadangi šylantis klimatas ir besitraukiantis ledynas žada išskirtines ekonomines galimybes.

Arkties regionas yra turtingas resursais, jame slypi metalai, nafta ir dujos; jau virš šešiasdešimt metų ledynai regione traukiasi ir daugiametį, laivų sunkiai įveikiamą ledą keičia naujai susiformuojantis laikinas ledas, kuris yra kur kas lengvesnis pralaužti, plaukiant per ušžalusį jūros paviršių. Tad regiono augančią reikšmę lemia krovinių gabenimo keliai bei glūdintys ištekliai.

Yra dvi pagrindinės regione interesų turinčių valstybių grupės. Pirmoji grupė, kurią sudaro Danija, JAV, Kanada, Rusija bei Norvegija, diskutuoja dėl ekonominių zonų. Šios valstybės įkūrė Arkties Tarybą – tarptautinį forumą, kuriame valstybės ir interesų turinčios tautos tarpusavyje konsultuojasi dėl galimų iššūkių ir jų sprendimo. Siekdamos sušvelninti ambicingas valstybių su Arktimi besiribojančių valstybių nuotaikas, šalys suskubo spręsti kai kuriuos nuo ankščiau užsilikusius teritorinius nesutarimus: Norvegija su Rusija susitarė dėl Svalbardo salų, Kanada su Grenlandija sprendžia nedidelę, bet svarbią problemą dėl Hanso salos pasidalinimo. Kaip bebūtų valstybės nevienodai reaguoja į Arkties pasidalinimo procesą. JAV vargiai skiria dėmesio ir deleguoja tik žemo rango diplomatus, kai tuo tarpu Rusija bei Skandinavijos valstybės aktyviai reiškiasi kovoje dėl interesų regione: Rusija, ties Šiaurės ašigaliu, vandenyno dugne paliko valstybės vėliavą, taip simboliškai atvaizduodama savo užmačias; Danija aiškiai išrėžė savo ambicijas regione, tačiau netruko sulaukti Rusijos grasinimų bei karinių pajėgumų didinimo valstybės šiaurėje.

Kita regiono ekonominėmis galimybėmis susidomėjusi, bet teritorinių užmačių neturinti, grupė susideda iš Kinijos, Japonijos, Pietų korėjos bei Singapūro. Be to, situaciją artimai stebi ir Italija bei Indija, kurios kartu su Kinija, Japonija ir Singapūru stebėtojo teisėmis dalyvauja Arkties Taryboje. Tolimųjų Rytų valstybės turi dideli apetitą energijos ištekliams, tad jų interesas regione daugiau negu akivaizdus. Tačiau, Arktis turi dideles galimybes žvejybai, kas yra išskirtinai svarbu daugiau negu pusę žmonių populiacijos talpinančiai Azijai, kai maisto apsirūpinimo užtikrinimas ir augančios maisto rinkos kainos tampa vis didesniu iššūkių vyriausybėms.

Klimato kaita gali sudaryti galimybe išgauti ketvirtį pasaulio angliavandenilio atsargų, atverti didelius žvejybos plotus. Taip pat besitraukiantis įšalas sausumos plotuose Rusjoje, Aliaskoje ir Grenlandijoje leistų išgauti geležies rūdą bei retuosius metalus. Retieji metaliai yra itin vertingi, kadangi naudojami visų elektronikos prietaisų gamyboje ir išgaunami vos keletoje pasaulio vietų. Taigi valstybės dalinasi kuriai kiek atiteks ekoniminės veiklos numatomų galimybių. Valstybės, nepriklausančios Arkties regioniui, taip pat nenusigrežia nuo verslo bei investavimo perspektyvų ir stengiais įtvirtinti savo vaidmenį.

Ar yra prielaidų kilti kariniam konfliktui? Valstybės, kurios turi tiesioginių teritorinių siekių regione, veikia dvejopai: jos stengiasi spręsti problemą konstruktyviomis priemonėmis, pasitelkiant dialogą, tačiau tuo pačiu nevengia pažvanginti ginklais ir pademonstruoti galios. Rusija ne tik didina karinius pajėgumus regione, o ir vykdo karines pratybas, kurias akylai stebi Norvegijos šnipinėjimui skirti itin pažangūs laivai, kurie ypatingai erzina didžiausią pasaulio online casino valstybę. Kaip bebūtų, Rusijos agresyvi pozicija nestebina, kadangi jėgos demonstravimas yra kertinis šalies užsienio politikos įrankis, be kurio Rusija gali mobilizuoti tik „resursų galią“, bet apsiribodama tik nuo jos dujų eksporto priklausančioms valstybėms. Vėlgi Rusijos siekis išlikti esmine energetikos eksportuotoja į Europą bei Tolimuosius Rytus verčią ją ryžtingai ginti savo siekius Arkties regione ir užsitikrinti solidžią dalį regione slypinčių išteklių. Singapūras, būdamas pagrindinių logistikos centru tarp Europos ir Azijos, taipogi atidžiai seka įvykius Arkties regione ir klimato kaitos poveikį. Nors per šalį net 50% prekybos tranzito vyksta tarp Azijos valstybių, Singapūras visgi jaudinasi dėl pajamų sumažėjimo rizikos. Kitą vertus, rizika gali būti ne tokia ir didelė, kai logistikoje svarbiausia yra ne trumpesnis prekių pervežimo laikas.

Kelias per Arktį sutrumpintų kelionę viena savaite lyginant su transportavimų per Indijos vandenyną, visgi krovinio pristatymas numatytu laiku yra svarbiausia. Arktyje oro sąlygos yra sudėtingos prognozuoti, tad netinkamu metu ten pakliuvęs laivas susidurtu su galimybe vėluoti pristatatant krovinius.

Tačiau, šylantis Šiaurės ašigalis gali padaryti apčiuopiamų pokyčių pasaulio politiniame žemėlapyje: Grenlandijoje prieinamesniais tampantys ištekliai gali lemti salos praturtėjimą ir atsiskyrimo nuo Danijos ambicijų augimą. Taip pat Kinija rodo didelį susidomėjimą Islandija, kurioje dažnai lankosi atstovai iš Tolimųjų Rytų, vykdo didelius infrastruktūros projektus bei turi Islandijos kaip ateities logistikos centro viziją. Ši vizija gali paversti Islandiją Europos Singapūru. Jei klimato kaita atvers visas numanomas Arkties galimybes, regionas tikrai gali pakeisti pasaulio galios centrus: suteikti daugiau reikšmės planetos šiaurėje dominuojančioms valstybėms bei sumenkinti Pietryčių Azijos bei Sueco kanalo reikšmes, atimant svarbiausių logistikos arterijų vaidmenis.

Tačiau, kalbėti apie Arktį kaip didelių pokyčių šaltinį, gali būti visai neverta. Naftos ir dujų kainos nebėra tokios aukštos ir rinkos ekspertai abejoja ar jos pasieks savo aukštumas, kurios buvo pasiektos prieš 2008 metų finansinės krizės pradžią bei prieš pradedant išgauti skalūnų dujas. Taigi, Arkties išteklių rimtai vertinti nederėtų, kaip ir krovininės laivyninkystės galimybių, kadangi tobulėja žemyninė transporto infrastruktūrą ir, visgi, Arktis labai nesvetingas itin dideliems krovininiams laivams.

Kaip bebūtų, tai gali būti puiki vieta pasinaudoti gausiais žuvies išteklius. Augančios maisto kainos ir didėjantis maisto suvartojimas, lemiamas turtingėjančių Kinijos ir Indijos visuomenių, lems didelę maisto išteklių bei apsirūpinimo maistu svarbą. Todėl ekonominės zonos regione turi didžiausią vertę ir dėl jų kovojama aistringiausiai. Su Arktimi besiribojančios valstybės braižo linijas, kaip turi atrodyti joms priklausančios JTO Jūrų teisės konvencijos garantuotos 200 jūrmylių nuo kranto ekonominės veiklos zonos. O Rusija, besiremdama žemyninio šelfo teorija, mėgina atsiriekti dar didesnį ekonominės veiklos teritorijos gabalą. Ir tai dar ne pabaiga, kadangi JAV nėra ratifikavusios JTO jūrų teisės konvencijos ir jų vaidmuo bet kuriuo momentu gali iš naujo sumaišyti kortas valstybių pozicijose bei susikurtuose galios svertuose.



Print Friendly