2018 11 19
Kaip hipsteriai išganys Vilniaus stoties rajoną

hipsterKol kandidatai į Vilniaus miesto merus pluša ieškodami gražių idėjų apie labai smulkias, labai sudėtingas arba labai brangias inovacijas, mūsų panosėje yra praleidžiamas vienas didelis pasikeitimas, kuriam, tikriausiai, nesutrukdytų net pats blogiausias meras.

Sykį vieną bičiulį turėjau palydėti iki stoties ir jau beveik prie pat autobuso sudėliojom dalinai komišką pastebėjimą. Tie žmonės, kurių stoties rajone yra apstu ir kurie kaip diena nuo nakties skiriasi nuo Senamiesčio gyventojų, lyg ir eina iš stoties į Senamiestį, bet pakeliui nepastebimai dingsta. Bet žymaus dokumentinių filmų kūrėjo Adamo Curtiso stiliumi paprašysiu trumpam juos pamiršti ir nusikelti į kitą vietą ir kitą laiką.

Po Antrojo Pasaulinio Karo JAV padaugėjo iš vidurinės klasės kilusių studentų, kuriuos ėmė traukti džiazo muzika. Netikėtas rasinės segregacijos visuomenei tapatinimasis su juodaodžių muzika suteikė šiai jaunuolių subkultūrai etiketę baltieji negrai. Baltieji negrai ėmė keltis į negrams paliktų rajonų pakraščius Brukline, nes juos viliojo žemos nuomos kainos ir galimybė būti arčiau savo mėgstamos muzikos šaknų.

Jie Bruklino paribiuose ėmė steigti Do It Yourself ir autentikos principais veikiančias krautuvėles, užeigas ir panašaus tipo vietas. Pamažu šie, hipsteriais praminti, jaunuoliai sudarė gana reikšmingą gyventojų kiekį, kuris paskui save traukė ir žymiai įprastesnio gyvenimo būdo smalsautojus. Smalsautojai, kurie buvo įprasti petit bourgeois – žemo rango valdininkai, vadybininkai ir panašūs, lengvai susiviliodavo pigiomis, nors jau bepradedančiomis kilti, kainomis ir aplink klestinčiu savotišku laisvumu, todėl patys persikraustydavo į šiuos rajonus.

Nors hipsteriai, kaip subkultūra, niekada nebuvo gryniausia prasme kontrkultūrinė grupė (apie tai plačiau parašysiu sekančioje pastraipoje), bet aplink atsiradę paprasto gyvenimo ritmo žmonės juos stumdavo vis gilyn į Brukliną, kur hipsteriai bent sekundei vėl galėdavo pasijusti atitrūkę nuo gyvenimo būdo, kuris nebuvo grįstas hipsteriška estetika. Savaime suprantama, kad šio subkultūros kraustymosi pasekmė buvo unikalus getų ir segregacijos skaldymas. Taip miesto teritorijose, į kurias iki tol vangiai keliaudavo net policija, ėmė atsirasti bent minimaliai pakenčiama tvarka ir gyventi ne nuolatinėje baimėje leidęs saugumas.

Šiandien hipsteriai į kapitalizmą žiūri nuolaidžiau nei jų protėviai Brukline. Jie tebesikoncentruoja į autentiškumo ir estetiškumo išpildymą savo veiklose, bet ne tik, kad nemaištauja prieš kažką, kaip kad maištavo kitos subkultūros, o ir absorbuoja geriausius ir tinkamiausius skirtingų laikmečių motyvus, įliedami juos į bendrą niekada iki tol neegzistavusių naujadarų nostalgijos katilą. Taip sukuriami smulkūs verslai, kurie traukia įvairų spektrą vartotojų – nuo bohemos iki geras pajamas uždirbančių, bet laisvalaikiu originaliai pasilinksminti ar nuveikti kažką netikėto norinčių, žmonių.

Andrius Kubilius neseniai savo straipsnyje (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-kubilius-viduriniosios-klases-revoliucija-nauja-konservatoriu-misija.d?id=66863784) rašė apie Lietuvai būtiną viduriniosios klasės revoliuciją. Bet Vilniuje ir kituose didžiuosiuse miestuose reikalinga ne abstrakčios vidurinės klasės revoliucija, bet kūrybingumu grįsta hipsterių revoliucija, kuri išlaisvintų iki tol stagnavusias teritorijas šalia miesto centro.

Kažkada tai nutiko Užupyje, kai aukšto nusikalstamumo miesto dalį apgyveno menininkai, o vėliau ten susikėlė gerokai aukštesnes pajamas turintieji. Dabar tai vyksta ir stoties rajone, kuriame jau dabar viskas keičiasi – prostitučių suteneriai yra suinteresuoti, kad aplink nepatruliuotų policija, todėl bando palaikyti tvarką ir neleidžia šaligatviais šlaistytis narkomanams ir muštynes potencialiai sukelti galintiems asmenims; į hipsterišką barą ar burgerinę užėję vaikinai su “Adidas” aprangomis ima groteskiškai kraipyti galvas, kai juos ištinka kognityvinis disonansas dėl lankytojų įvairovės ir keliasdešimt eurocentų brangesnio alaus.

Šalia šių hipsterių įmonių palengva atsiras ir didesnio kapitalo verslai, kuriuos irgi vilios pigesnės nuomos kainos ir nauja saugi aplinka, kurią palengva iš sutenerių perims policininkai. Kol prostitucija Lietuvoje nėra įteisinta, tol šios profesijos atstovus (nebūkime seksistai) su visomis kitomis urbanistinėmis ydomis galima stumti tolėliau nuo miesto centro, atveriant vis naujesnes erdves turizmui ir ekonomikai plačiąja prasme.

Ir nemanau, kad taip bus kuriami getai miesto pakrasčiuose. Nematoma Adamo Smitho ranka prostitutes, smulkius narkotikų prekeivius ir kitus, kurie šiandien pradingsta pakeliui į Senamiestį, nuves į kokią nors naują vietą tarp ekonomiškai klestinčio miesto centro ir vaikus ramiai auginančių priemiesčio šeimų ūkių. Jei niekas tam nesutrukdys, o aukšti miesto politikai priims gerus sprendimus, visi kiti mikrorajonai atsidurs tarp pliušinio kūjo ir cukrinio priekalo, kurie Vilniui leis tapti tikra vidurinės klasės oaze, kurios išganymą nuo stagnacijos ir Senamiesčio klaustrofobijos gali atnešti tik hipsteriai.

 



Print Friendly