2018 10 18
Kova už vertybes ar eilinės manipuliacijos? Atsakymas Daliui Stancikui ir Bernardinams.lt

rasa_juknevičienė_imgKol kas, Daliau, tikiu, kad tai, ką rašai, yra nuoširdi Tavo įsitikinimų išraiška.

Savo ruožtu galiu tik pakartoti, kad tai, ką rašiau laiške prieš mėnesį, yra mano gilus įsitikinimas apie procesus, vykstančius Lietuvoje. Galiu tik pakartoti tai, ką esu rašiusi – Kremliuje atsakingi už mūsų regioną žmonės įdėmiai stebi, kaip baigsis lyderio rinkimai TS-LKD.

Štai 2013 03 25 dienos “Parlamentskaja gazeta” aprašo iškeltus kandidatus ir tekstą baigia: “Politologai pastebi, kad konservatoriai – viena iš labiausiai kitos nuomonės nepakenčiančių politinių organizacijų. Jie yra iniciatoriai įstatymų, kuriais draudžiama sovietinė simbolika ir taip vadinamos “sovietinės okupacijos” neigimas. Už tokias viešas abejones gali gauti dvejus metus kalėjimo”.  Priminsiu, kad anksčiau publikuotuose to paties laikraščio straipsniuose apie TS-LKD pirmininko rinkimus, pagrindiniu priekaištu dabartiniam partijos lyderiui Andriui Kubiliui buvo energetinės nepriklausomybės siekis.

Neslepiama Tavo ir kai kurių kitų veikėjų pašaipa mano iškelto akivaizdaus fakto apie Kremliaus domėjimąsi partijos pirmininko rinkimais atžvilgiu kelia susidomėjimą. Ar jau nebegalima Lietuvoje nusistebėti, kad Kremliaus valdoma žiniasklaida tiek dėmesio skiria opozicinės partijos Lietuvoje lyderio rinkimams? Niekada niekur nerašiau, nes taip nemanau, kad kandidatuojantys į partijos pirmininkus žmonės yra kokie nors įrankiai. Tai Tu, R. Valatka ir V. Laučius taip interpretuojate. Va, čia jau nėra nei padoru, nei ką nors bendra turi su įsitikinimais.

Šiame tekste pabandysiu parašyti dar daugiau tema, kuri Tave ir kitus taip suerzino.  Praėjusių metų užduotis Lietuvoje veikiančioms atitinkamų Rusijos tarnybų agentūroms buvo paprasta – neleisti konservatoriamas laimėti rinkimų, nes jie su Andriumi Kubiliumi priešakyje yra pagrindinis energetinės nepriklausomybės variklis. Ir čia niekuo dėti nei Irena Degutienė, nei dabar savo kandidatūras į pirmininkus iškėlę žmonės. Taip, kaip Nepriklausomybės pradźioje buvo atakuojamas Landsbergis, taip dabar pagrindinis taikinys yra Kubilius.  Lyderių veikla, o ne pavardės yra esmė.

Jei partijos pirmininku šiandien būtų kitas taip pat energingai prieš “Gazprom” monopolį, už savą, o ne importuojamą iš Rusijos elektros generaciją ir kitus svarbius energetinio saugumo projektus kovojantis žmogus, Kremliaus požiūris būtų lygiai toks.

Esu už pilnutinę demokratiją, o ne už demokratiją pagal Stancikus. Tai sakau, rizikuodama įsivelti į asmeniškumus, bet pats esi politikas, visai ne politologinis stebėtojas iš šono.

Visi partijos Tarybos posėdžiai, kol abu su Aurelija buvote jos nariais, buvo pilni jūsų oponavimo, niekada niekas nedraudė ir nevaržė. Dažniausiai jums nepavykdavo įtikinti Tarybos narių. Jei žmonės mano kitaip, nei Dalius ir Aurelija, vadinasi, tai jau nebe demokratija? Galėčiau priminti Tavo bei Aurelijos išėjimus iš partijos, kai dauguma žmonių nepaklausė  jūsų nuomonės, nes tiesiog turėjo kitokią. Tačiau gal jau nebeverta skaitančiųjų gaišinti tomis apgailėtinomis praeities detalėmis.

Šiandien tiek Tu, tiek Aurelija esate Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų oponentai. Todėl susirūpinimas pirmininko rinkimais partijos, kurios politikai, ypač energetinio saugumo srityje taip aršiai oponuojate, man neatrodo nei nuoširdus, nei tikras.

Dėjote daug pastangų, kad partija nelaimėtų rinkimų. Visi matė jūsų abiejų veiklą su Garliavos istorija susijusiuose judėjimuose. Taip ir negavau atsakymo, kodėl visas kovos smaigalys buvo nukreiptas išimtinai prieš Tėvynės sąjungos lyderius tiek apygardose, tiek viešojoje erdvėje. Algirdo Patacko žmonės to paties klausė ir Žaliakalnyje, bet atsakymų taip ir nesulaukė.

Ar Tėvynės sąjunga tikrai yra partija, už kurią blogesnių jums Lietuvoje tiesiog nėra?

Esi vienas iš mito apie nevertybinį Kubilių kūrėjų. Tai darei, dar dirbdamas Seimo pirmininkės sekretoriate. Gerai, kad pasitraukei, nes propagandinių mitų kūrimas  nėra vertybinis Tėvynės sąjungos bruožas. Man tik keista, kad Nepriklausomybės pradžioje tiek daug studijavęs ir aprašęs svarbių faktų apie KGB veiklą Lietuvoje, kartais elgiesi taip, lyg bestudijuodamas jų veiklą, būtum išmokęs kažko panašaus.

Šis Tavo straipsnis gera proga griauti Tavo ir toliau kuriamus mitus apie nevertybinį Kubilių. Štai rašai: “…nonsensas, kai konservatyviai partijai vadovauja žmogus, modernumą iškeliantis virš tradicijos ar globalizaciją – virš bendruomenės”. Nesivarginama pateikti nė vienos pagrindžiančios citatos ar fakto, net  “Parlamentskaja gazeta” elgiasi padoriau, nes savo išvadas apie nepakantumą  pagrindžia TS-LKD iniciatyva priimtų įstatymų nuostatomis.

Primenu, kad A.  Kubilius pats pirmasis Lietuvoje dar 1995 metų Tėvynės sąjungos rinkimų į savivaldybes programoje pateikė bendruomenių terminą. Tai padarė, gerai išstudijavęs konservatyviąją Europos ir JAV mintį apie bendruomenių svarbą. Gerai prisimenu tą metą, nes buvau šalia savivaldos rinkimų organizavimo tuomet. Būtent nuo A. Kubiliaus ir prasidėjo bendruomenių idėja. Mūsų Vyriausybė kiek galėdama, net krizės laikotarpiu bandė remti bendruomenes, pirmąkart jų veiklai buvo paskirtos lėšos iš valstybės biudžeto.

Būtent Andrius Kubilius pirmasis į tuometinės Tėvynės sąjungos dokumentus, o ir į visos valstybės diskusijų lauką atnešė šeimos politiką su 2V programa. Šiandien tai jau pamatinė TS-LKD vertybė, o per Donato Jankausko vadovaujamą ministeriją pradėta pašalpų mokėjimo per savivaldybes ir bendruomenes mokėjimo reforma duoda akivaizdžius vaisius.

A. Kubilius iš principo nėra supriešinantis žmogus, todėl kalbėti apie modernumo supriešinimą su tradicija yra visiškas absurdas. O ir paneigti nesąmonę  yra neįmanoma. Tai tas pats, kas imčiau, ir iš lubų parašyčiau, jog Stancikas straipsnį rašė išgėręs.

Man imponuoja A. Kubiliaus vertybės. Tikrai labiau, nei intrigos ir manipuliacijos vertybėmis, į kurias bandei ir tebebandai mus įvelti. Džiaugiuosi, kad nei A. Kubilius, nei I.Degutienė neįsivėlė į apgailėtiną Venckienės vertybių supratimą, o juk buvo stumiami ir kritikuojami, kad nesivelia. Taip, dėl “Drąsos kelio” veiklos pasirinktinai prieš Tėvynės sąjungos lyderius netekome 2-3 mandatų daugiamandatėje. Tačiau Lietuva atmetė Tavo su bendražygiais stumtą projektą. Ir tai nereiškia, kad mes nenorime tiesos. Mes nenorime primestos tiesos nei pagal Venckienę, nei pagal dažnai mėgstančią manipuliuoti teisėsaugą. Norime gyventi ir dirbti savo galva, tegu ir suklystant. Toliau tęsti Kovo 11-osios Lietuvos projektą tiek A. Kubiliui, tiek man, jį remiančiai, yra didžiausia vertybė.

Vertybės turi konkrečią išraišką per žmogaus darbus. Lietuvos modernizacija yra būtina, kitaip dar ilgam liksime Europos pakraščiu, įtakojamu nenuspėjamos Rytų erdvės. Stipri, moderni valstybė su tvarkingais finansais ir energetiniu saugumu, Rusijos sulaikymas ir vakarietiškų technologijų pritraukimas, neskaidrių ryšių naikinimas – ar tai nėra svarbios vertybės, kad jas taip primityviai reiktų supriešinti su krikščioniška atjauta ir solidarumu? Bandymai supriešinti kelia klausimus, ar moderni valstybė, apie kurią svajojome Sąjūdyje,  jau nebesvarbu? Dar kvailiau yra piršti mintį, kad valstybės modernumas yra tik liberalų ideologijos monopolija. Mes siekiame konservatyvios modernizacijos, kurioje sutilptų visos mums svarbios vertybės.

Tradicijų saugojimas, pagarba istorijai yra tokia aiški ir savaime suprantama gyvenimo norma, kad net nejauku dėl to ginčytis. Šiandieninėje Lietuvoje matau ypatingą domėjimąsi tradicijomis, kas trukdo dar energingiau jas gaivinti, diegti? Darbų Lietuvos kelyje dar tikrai labai daug. Užuominos į mano pačios karjeros priklausymą nuo Kubiliaus lyderystės neišlaiko jokios kritikos. Mane į Seimą renka žmonės apygardoje. Kai jie neberinks, nebeliks ir karjeros. Tik vieną kartą 2000-aisiais, beje, prie V.Landsbergio, Seimo nare tapau pagal sąrašą. O ir praėjusių metų rinkimų sąraše buvau gerai reitinguota. Kaip ir Kubilius, beje, savo apygardoje gavęs net daugiau balsų, nei 2008- aisiais.

Straipsnyje yra ir visiško šmeižto apie praėjusius pirmininko rinkimus, neva Kaune balsai buvo skaičiuojami mano būstinėje. Ir balsuojama, ir balsai skaičiuojami buvo Kauno skyrių sueigos būstinėje, komisija sudaryta iš visų skyrių atstovų, rinkimus stebėjo kandidatų stebėtojai. Beje, stebėtojus galės deleguoti ir visi keturi šių rinkimų kandidatai. Turėdama ilgą partinio darbo patirtį, galiu pasakyti, kad manipuliacijų galimybė žymiai didesnė, pirmininką renkant suvažiavimuose, kur galimi užkulisiniai susitarimai ar įtakos.

Labai kviečiu išeiti iš pykčio, nes jo Lietuvoje ir taip per daug, o ir vertybių pyktis tikrai nekuria.

Tavo straipsnis tik dar kartą įrodė, kaip svarbu yra modernizuoti Lietuvą kartu su jos viešąja erdve. Tikiu, kad kada nors ir čia atsiras bent jau kažkas panašaus į  Edward Lucas ar Paul Goble.

Kažkada maniau, kad Dalius Stancikas galėtų būti vienas iš jų. O gal?

 

Nuoroda į tekste minimą D. Stanciko tekstą.



Print Friendly