2019 12 09
Lietuva įžengia į 2013-uosius: „nauja sena“ valdžia ir lūkesčių paletė

seimas_sale_imgValdžios formavimas buvo sunkus ir skandalingas. Prezidentė prieštaravo, Uspaskichas tyčiojosi, Butkevičius blaškėsi. Priminė TV projektus. Tik TV realybės šou „Radži ieško žmonos“ buvo laikinai pakeistas į LRS realybės šou „Viktoras ieško ministrų“, o po to į „Turtuoliai darbiečiai dėl neliečiamybės irgi verkia“. Netrūko absurdo, dramos ir cirko elementų. Atomazga – atsitiktiniai žmonės vyriausybėje ir bendras įspūdis, kad einama į valdžią tik dėl valdžios, ES pinigų ir imuniteto. Net ir šiandien, praėjus daugiau nei mėnesiui po vyriausybės sudarymo, ar galėtumėte pasakyti naujų socialinės apsaugos ar švietimo ministrų pavardes? O ką bendra su kultūra turi šios srities ministras Š.Birutis? Klausimas vertas „Klausimėlio“!

Taip 2013-uosius Lietuva pasitinka su „nauja sena“ valdžia. „Nauja“, nes ją sudaro nauja, keturių praėjusioje kadencijoje valdžioje nebuvusių partijų koalicija, išrinktas naujas Seimas ir jo vadovybė, ją lydi nauji lūkesčiai ir laukia nauji iššūkiai. „Sena“, nes suformuota sena Vyriausybė – ir pagal amžių (vyriausia iš iki šiol buvusių), ir pagal sukirpimą (premjeras ir nemažai ministrų – iš buvusių komunistų), patvirtintas senas (ankstesnės valdžios parengtas) biudžetas, paskui save ji atsivelka senų savų problemų kuprą: nuo „Darbo partijos bylos“ iki R.Pakso „revanšo“.

Tad ne veltui didmiesčių gyventojai ir tie, kurie balsavo už dešiniuosius, yra sunerimę ir nieko gero iš valdžios nesitiki. Tiksliau, viliasi, kad šioji bent jau labai neprigadintų reikalų ten, kur taip smarkiai ketverius metus plušo A.Kubiliaus dešinieji kartu su Prezidente: sparčiai atsigaunančios ekonomikos, finansų drausmės ir energetinės nepriklausomybės srityse. Kitokie lūkesčiai provincijos, kaimo gyventojų ir tų, kurie balsavo už kairiuosius bei populistus, gretose. Viliamasi, kad jų gyvenimas ims greit gerėti, sparčiai augs minimali alga, didės atlyginimai, mažės komunaliniai mokesčiai, atpigs daugelis prekių ir mažės nedarbas.

Kieno viltys žlugs, o kieno – išsipildys, sužinosime jau šiemet. Tuo tarpu valdžios gretose lūkesčių žlugimo metas atėjo rekordiškai greitai. Uspaskichas ir jo partija tikėjosi, kad buvimas valdžioje padės išsaugoti teisinę neliečiamybę ir taip pasiekti senaties terminą politinės korupcijos byloje. Bumpt! Socialdemokratai tikėjosi lengvo pozicijos gyvenimo suburtoje gerokai didesnėje (85 narių) nei reikia (71) daugumoje. Tačiau patys tapo mažuma koalicijos viduje – VU suvienyti „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir „lenkai“ turi 9 balsais daugiau nei LSDP (29+10+8>38). Svarbiuose mūšiuose dėl neliečiamybės ir šių metų biudžeto tvirtinimo datos LSDP nuo fiasko išgelbėjo tik opozicija.

Koalicijos dauguma klauso ne de jure lyderio Butkevičiaus, bet de facto vado Uspaskich. Bumpt! Lūkesčiai, kad ateityje socdemus vėl išgelbės opozicija ar kad VU sėdės ramiai sudėjęs rankas, atrodo labai naivūs. Tad ši kova dėl tikrosios lyderystės koalicijos viduje kels pagrindinę politinę įtampą šalyje ir bus didysis nestabilumo šaltinis. Pamatysit.

Kitų lūkesčiai ne mažiau kuklūs. Pakso „tvarkiečiai“ tikisi, kad Seimas pakeis Konstituciją, ir jų lyderis bus vėl renkamas į pareigas, kuriose reikalinga priesaika. Valdemaro Tomaševskio „lenkai“ tikisi pagaliau oficialiai vadintis Waldemaro Tomaszewskio Akcja Wyborcza Polaków na Litwie, o Šalčininkus perrašyti į Solecznyki. Prezidentė tikisi, kad ji pateisins gautą Karolio Didžiojo apdovanojimą, ir Lietuva sėkmingai šiemet pirmininkaus Europos Sąjungai. Anglų kalbos testai būsimiems ministrams, tikėkimės, padės. Na, o opozicija tikisi, kad lengvo, greito ir gero gyvenimo pažadai, neatsakingai žarstyti prieš rinkimus, tarsi iš greitųjų kreditų reklamos, subliūkš susidūrę su finansine realybe ir pavilioti rinkėjai palengva atsitokės. Tačiau tam reikės intensyvaus ir darnaus opozicijos darbo. To labiausiai ir norėtųsi palinkėti šiais, 2013-aisiais, metais.

Iš žurnalo „Europos Spalvos“, www.europosspalvos.lt



Print Friendly