Liudas Zdanavičius. Užšaldytų konfliktų zonų gyventojų pilietybės klausimas: Padniestrės atvejis | Politika.lt

2018 08 14
Liudas Zdanavičius. Užšaldytų konfliktų zonų gyventojų pilietybės klausimas: Padniestrės atvejis

padniestreNepripažinti valstybiniai dariniai, veikiantys taip vadinamųjų „užšaldytų konfliktų“ posovietinėje erdvėje, teritorijose sukelia nemažai regioninio saugumo iššūkių. Šiame kontekste itin aktualiu yra šių teritorijų gyventojų pilietybės klausimas.

Šiuo klausimu dažnai bando pasinaudoti tiek konfliktų pusės, tiek ir išorės veikėjai. Tuo pat metu nesureguliuoti pilietybės klausimai sukelia daugybė sunkumų „užšaldytų konfliktų“ teritorijų gyventojams bei sukuria dažnai absurdiškų teisinių kazusų.

Itin iliustratyviu pavyzdžiu čia gali tarnauti Padniestrės gyventojų situacija. Pilietybės klausimas Padniestrėje yra žymiai komplikuotesnis nei kitose užšaldytų konfliktų (Karabachas, P. Osetija ir Abchazija) zonose, kadangi dauguma jos gyventojų turi dvi, tris ar netgi keturias pilietybes, vienu metu naudodamiesi jų teikiamais privalumais. Svarbu ir tai, jog potencialiu Padniestrės konflikto „įkaitimo“ atveju pilietybės klausimai gali būti panaudoti tolesniam situacijos aštrinimui.

Kaip žinia, po 1992 m. konflikto Moldovos vyriausybė nekontroliuoja didžiosios dalies buvusios Moldavijos SSR teritorijos kairiajame Dniestro krante. Čia yra įsikūrusi aktyviai Rusijos remiama nepripažinta Padniestrės Moldavijos Respublika (PMR).

Moldova vertina šią teritoriją kaip integralią savo šalies dalį, o separatistinius valdžios organus – kaip nelegitimius. Tuo pat metu nepripažintos respublikos vadovybė pozicionuoja save kaip savarankišką valstybę. Kišiniovo kontroliuojamoje Moldovos dalyje gyvena apie 3,4 mln. gyventojų (faktiškai daug mažiau dėl didelės emigracijos), o PMR – apie 550 tūkstančių gyventojų (tikėtina, kad realus gyventojų skaičius gali siekti 350-450 tūkst.).

Šio užšaldyto konflikto sprendimo procesas yra mirties taške, o pastaruoju metu galima fiksuoti dar didesnį Kišiniovo ir Tiraspolio pozicijų nutolimą. Viena vertus, Moldova aktyviai vykdo Euroatlantinės integracijos politiką. Kita vertus, iš karto po Krymo prijungimo prie Rusijos 2014 m. kovo mėn. Padniestrės Aukščiausioji taryba kreipėsi į Rusijos Dūmą prašydama priimti Padniestrę į Rusijos Federacijos sudėtį.

Padniestrė suteikia savo ilgalaikiams gyventojams ir kitiems asmenims, gyvenusiems bent vienerius metus Padniestrėje, savo pilietybę ir išduoda Padniestrės pasus.

Nepripažintos respublikos įstatymai oficialiai leidžia PMR piliečiams turėti kitos valstybės pilietybę. Akivaizdu, jog toks „dosnumas“ yra nulemtas fakto, kad užsienio valstybės nepripažįsta PMR pilietybės. Šie žmonės oficialiai yra traktuojami kaip žmonės be pilietybės, kas nepaprastai apsunkina bet kokias keliones, verslo ryšius ir t.t. Kitaip tariant, dauguma Padniestrės gyventojų negalėtų išgyventi neturėdami vienos ar kitos valstybės pilietybės.

Naturaliausias pasirinkimas – Moldovos pilietybė. Kišiniovo atstovų teigimu, dauguma Padniestrės gyventojų turi Moldovos pasus. Tai, be kita ko, lėmė, kad iki 2001-2002 m. gauti Rusijos ar Ukrainos pilietybę PMR gyventojams buvo labai sudėtinga, todėl Moldovos pasas buvo vienintele galimybe keliauti. Pagal Moldovos įstatymus, visi asmenys, gimę arba nepriklausomybės atkūrimo metu gyvenę buvusios Moldavijos SSR teritorijoje (įskaitant Padniestrę) turi teisę gauti Moldovos pilietybę. Moldovos įstatymai nedraudžia dvigubos pilietybės, tačiau asmenų, turinčių kitos valstybės pilietybę, galimybės užimti oficialius postus yra apribotos.

Pažymėtina, kad pastaruoju metu Moldovos pilietybės patrauklumas ypač išaugo, kadangi 2014 m. vasarą įsigaliojo ES bevizis režimas Moldovos piliečiams. Taigi Padniestrės gyventojai, turintys Moldovos pilietybę, irgi gali naudotis bevizio režimo su ES privalumais (vis dėlto pažymėtina, kad bevizis režimas suteikia tik galimybę keliauti, o ne legaliai dirbti ES valstybėse).

Moldovos valdžios pareigūnai fiksuoja išaugusį išduodamų Moldovos pasų skaičių Padniestrės gyventojams. Siekiant didinti Moldovos pilietybės patrauklumą – Padniestrės gyventojams, skirtingai nuo kitų Moldovos piliečių, nauji biometriniai pasai yra išduodami nemokamai.

Itin aktyvi dalinant pilietybę yra Rusija. Kaip žinia, pastaraisiais metais Kremlius vis aktyviau naudoja pilietybės klausimą siekdamas savo užsienio politikos tikslų. Pastebimas šios valstybės aktyvumas suteikiant Rusijos pilietybę užsienyje gyvenantiems asmenims, o vėliau-„ginant jų teises“.

Pasak Maskvos, vienu svarbiausių įsitraukimo į karinį konfliktą dėl Gruzijos priežasčių tapo tai, jog 2008 m. Rusijos – Gruzijos karo metu 90  iš 100 tūkst. Pietų Osetijos gyventojų turėjo Rusijos pilietybę.

2010 m. Rusijos Karinėje doktrinoje teigiama, kad Rusija pasilieka sau teisę panaudoti karinę jėgą iškilus būtinybei ginti savo piliečius, esančius užsienyje. 2014 m. kovą, po Krymo prisijungimo,  Rusijos vicepremjeras D. Rogozinas pareiškė, kad būtina ginti Rusijos piliečių, gyvenančių Padniestrėje, interesus. Padniestrės klausimą savo pokalbiuose su Vakarų lyderiais iškėlė ir V. Putinas.

2002 m. Rusijos Federacijos pilietybės įstatymas ypač palengvino šios valstybės pilietybės įgijimo procesą. Taip pat Rusija, skatindama Padniestrės gyventojų siekį įsigyti Rusijos pilietybę, buvo pasirašiusi laikiną susitarimą su Tiraspoliu dėl procedūrų, susijusių su pilietybės įgijimu, supaprastinimu, kuris galiojo iki 2011 metų.

Maskvos teigimu, 2014 m. daugiau nei 200 (iš 550) tūkstančių separatistinio Padniestrės regiono gyventojų turi Rusijos pilietybę.

Pagrindinė motyvacija įgyti Rusijos pilietybę yra galimybės keliauti,  taip pat be papildomų leidimų dirbti Rusijoje. Pažymėtina, kad Rusijos pilietybė automatiškai nesuteikia teisių gauti rusišką (daug didesnę nei PMR) pensiją ar kitas socialines išmokas. Tam būtina turėti minimalų darbo stažą ar/ir nuolat gyventi Rusijoje.

Rusija, taip pat kaip ir Moldova, toleruoja dvigubą pilietybę. Vis dėlto pripažįstama tik Rusijos pilietybė, kitų pilietybių turėjimas nesuteikia jokių papildomų teisių ar pareigų. Be to, pagal 2014 m. priimtą įstatymą Rusijos piliečiai, nuolat gyvenantys Rusijoje, privalo deklaruoti savo turimas kitas pilietybes ir leidimus gyventi užsienyje. Priešingų atveju gresia didelės baudos ir kriminalinis persekiojimas.  Įdomu, jog skirtingai nuo kitų Rusijos piliečių, Padniestrės šis reikalavimas nebus taikomas.

Tikėtina, kad Rusijos pilietybę pastaraisiais metais būtų įgiję dar daugiau PMR ir Moldovos gyventojų, tačiau tam trukdo nemažos eilės bei Rusijos pareigūnų biurokratizmas, griežtai taikant Rusijos įstatymų reikalavimus.

2014 m. balandį Rusija priėmė naują pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią buvo žymiai palengvinti Rusijos pilietybės rusakalbiams buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos imperijos teritorijų gyventojams. Paradoksalu, tačiau šis palengvinimas Padniestrės gyventojams tapo apsunkinimu, kadangi naujajame įstatyme nurodyta, jog norint gauti Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka, yra būtina pateikti įrodymus, jog buvo atsisakyta anksčiau turėtos pilietybės. Akivaizdu, jog toks reikalavimas ypač sumažina Padniestrės gyventojų motyvaciją įgyti Rusijos pilietybę.

Rusijos veiksmai plečiant savo piliečių skaičių kelia didelį Moldovos ir ES pasipiktinimą. Kišiniovas ne kartą viešai apkaltino Maskvą neetiškais veiksmais. Neva oficialūs Moldovos pareigūnai stengiasi apsunkinti PMR gyventojų galimybes gauti Rusijos pasus bei apriboti Rusijos ambasados konsulinio skyriaus Tiraspolyje veiklą.

Vykdydama ES reikalavimus Moldova taip pat sugriežtinto migracinę kontrolę ties Padniestrės ir Moldovos „siena“. Padniestrės gyventojai, neturintys Moldovos pilietybės, bet bandantys nuvykti į Moldovos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją su Rusijos ar Ukrainos pasais, yra baudžiami finansinėmis sankcijomis.

Ukrainos pilietybę įvairiais duomenimis turi apie 50 tūkst. Padniestrės gyventojų, tačiau jų skaičius ateityje vargu ar didės dėl nedidelių šios pilietybės privalumų. Pažymėtina, kad prasidėjus separatistų kariniams veiksmams Donbase, bijodama provokacijų Ukraina apribojo vyrų, turinčių Rusijos pasus, įvažiavimą į Ukrainą. Dėl to nukentėjo ir dalis Padniestrės gyventojų, turinčių Rusijos pasus.

Analizuojant pilietybės situaciją Moldovoje, būtina aptarti ir masinį Rumunijos pilietybės įsigijimą. Pagal Rumunijos įstatymus Tarpukario Rumunijos piliečių palikuonys (įskaitant ir Besarabiją) turi teisę į šios šalies pilietybę. Rumunijos pilietybė- tai tiesiausias kelias Moldovos gyventojams laisvai gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje. Ypač jos patrauklumas padidėjo nuo 2014 m. sausio 1 d., kuomet rumunai ir bulgarai įgavo teisę laisvai dirbti kitose ES valstybėse.

Skirtingais duomenimis, jau 300-400 tūkst. Moldovos gyventojų gavo Rumunijos pilietybę, o paraiškų skaičius toliau auga.

Formaliai daugelis Padniestrės gyventojų negali gauti Rumunijos pilietybės, kadangi jų protėviai nebuvo Rumunijos piliečiai, tačiau tikėtina, kad aukštas korupcijos lygis Moldovos ir Rumunijos valdžios struktūrose leidžia apeiti šią „problemą“. Tuo pat metu Padniestrės valdžia visais būdais neigia, kad daug PMR piliečių įgyja Rumunijos pilietybę.

Pastaraisiais metais fiksuojamas kitas įdomus procesas. Vis daugiau Moldovos piliečių (ypač iš pasienio su Padniestre regionų) įgyja Padniestrės „pilietybę“. Jei per 2013 m. Padniestrės pasus įgijo 758 žmonių, tai vien per 2014 m. sausį buvo užregistruota 270 tokių prašymų.

Priežastis banali. Didžioji dalis besikreipiančių – pensinininkai. Padniestrėje yra aukštesnė vidutinė pensija (140 JAV dolerių prieš 80 JAV dolerių Moldovoje; palyginimui: vidutinė pensija Rusijoje – 325 JAV dolerių, Ukrainoje – 135 JAV dolerių, Lietuvoje – 345 JAV dolerių) bei šiek tiek žemesnis pensinis amžius. Prie didesnio pensijos dydžio Padniestrėje prisideda ir Rusijos skiriama socialinė parama nepripažintam regionui (vis dėlto Rusijos subsidijos dalis tesudaro 15 JAV dolerių vienam pensininkui). Tuo pat metu dėl daug žemesnėmis nei Moldovai teikiamų rusiškų dujų kainos leidžia išlaikyti ypač mažesnes komunalinių paslaugų kainas.

Apibendrinant galima teigti, Padniestrės gyventojų pilietybės klausimo aktualumas vargu ar sumažės.

Kišiniovas, be kita ko, grindžia savo suverenitetą Padniestrėje tuo faktu, kad „ir kairiame, ir dešiniame Dniestro krante gyvena Moldovos piliečiai“.

Maskva taip pat konstruoja galimą Padniestrės prijungimą naudodamasi Rusijos piliečių, o taip pat tėvynainių bendresne prasme, interesų gynimu.

Šių geopolitinių interesų fone Padniestrės gyventojų motyvaciją įgyjant ir keičiant pilietybes pirmiausia lemia ne vertybiniai, o materialiniai interesai.



Print Friendly