2018 06 20
Rusija, Ukraina, Lietuva – 30 išvadų

rusija_ukrainaNuo vasario 21 dienos, kai Maidanas pasiekė pergalę, prabėgo ne visiškai mėnuo. Ką po šių savaičių galima pasakyti apie:

RUSIJĄ

1. Putinas visam pasauliui įrodė, kad yra ir bus neprognozuojamas lyderis, panašus į Šiaurės Korėjos lyderius.

2. Putinas visam pasauliui įrodė, kad svarbiausia Rusijos politika tampa imperinis revanšizmas.

3. Putinas į vidaus politinę apyvartą paleido galingą didžiarusiško šovinizmo dozę, kuri toliau gali vystytis pagal savo logiką ir per natūralų grįžtamąjį ryšį darys įtaką tolesniems paties Putino sprendimams;

4. Krymo totoriai (ir ukrainiečiai) natūraliai bijo, kad didžiarusiškas šovinizmas Kryme pavirs pogromais prieš tautines mažumas. Panašiai buvo Abchazijoje ir Šiaurės Osetijoje.

5. Putinui pasirašius Sutartį dėl Krymo inkorporacijos į Rusiją, Putinas yra tas, kuris sulaužė Rusijos tarptautinius įsipareigojimus, kuriais Rusija garantavo Ukrainos teritorijos vientisumą. Toliau kils klausimas, ar galima pasitikėti kitomis Rusijos valstybės garantijomis, pavyzdžiui, finansų rinkose.

6. Rusijai gresia tarptautinė izoliacija, kai visas pasaulis yra už Ukrainą ir visas pasaulis yra prieš Rusiją. Situacija pasikeitė, nei buvo 2008 metais karo su Gruzija metu, kai Vladimirui Putinui pavyko išprovokuoti Michailą Saakašvilį, o po to tai išnaudoti tarptautinėse erdvėse bent jau įnešant dalelę abejonės – ar galima dėl karo veiksmų kaltinti tik Rusiją. Dabar yra priešingai – Rusija pati viena išsiprovokavo elgtis agresyviai, neprognozuojamai, šovinistiškai. To pasekmė Rusijai gali būti žymiai ilgesnė ir skaudesnė tarptautinė politinė ir ekonominė izoliacija, nei buvo po 2008 metų karo.

7. Rusijai gresia tarptautinės ekonominės sankcijos, kurios gali stipriai nulemti Rusijos ekonomikos perspektyvą. Net ir be sankcijų – Rusijos saviizoliacija, šovinizmas, neprognozuojamumas, tarptautinių sutarčių nesilaikymas yra pakankamas pagrindas Rusijos ilgalaikę ekonominę perspektyvą vertinti prastai.

8. Putinas įrodė Europai ir Vakarų pasauliui, kad Rusija yra neprognozuojama grėsmė, o ne strateginė partnerė. Vakarai turėtų padaryti vienintelę praktinę išvadą, kad nuo tokios grėsmės negalima energetiškai priklausyti. Todėl tikėtina, kad JAV žymiai sparčiau ims eksportuoti skalūnines dujas į visą pasaulį, savo skalūninių dujų resursus ims vystyti Europa. Tai gali būti esminis svertas, kuris pakeis situaciją Rusijoje.

9. Putinas šiais veiksmais laimėjo vienintelį dalyką – staigų populiarumo šuolį. Jis taip pat bando demonstruoti, kad tai yra sąmoningas posūkis Didžiosios Rusios imperinės idėjos link ir kad Rusija yra subrendusi tokiai savo galios projekcijai į buvusią imperijos teritoriją, nepaisant viso pasaulio pasipriešinimo. Tačiau tai iš karto nuteikė Lukašenką nepalaikyti Putino veiksmų Ukrainoje.

10. Putino tokius nervingus ir neprognozuojamus veiksmus lėmė Maidano pergalė. Rusija yra griūvančios imperijos stadijoje, kai prarandama įtaka istoriškai artimose žemėse. Putinas iki šiol tokį tolesnį imperijos griuvimą bandė sulaikyti Eurazijos projektu, bet jam nepavyko. Galima spėti, kad Putinas yra rimtai išsigandęs Maidano pergalės pasekmių Rusijai ir jo paties režimui, todėl reaguoja taip dramatiškai ir desperatiškai, aukodamas visą Rusijos tarptautinį autoritetą vardan savo galios stiprinimo Rusijos viduje.

UKRAINĄ

1. Ukraina su Maidano pergale pabėgo iš neoimperijos projekto, todėl Putinas taip nervingai sureagavo.

2. Europos integracinė politika išlieka efektyvi, nes Maidanas prasidėjo dėl europinės idėjos.

3. Putinas pats sukūrė sąlygas savo pralaimėjimui Ukrainoje, nes savo spaudimu Viktorui Janukovyčiui nepasirašyti Asociacijos sutarties išvedė žmones į Maidaną.

4. Maidano pergalė yra nedviprasmiškas signalas visai totalitarinei ir korumpuotai posovietinei erdvei, taip pat ir Rusijai, kad paprasti žmonės gali pergalingai mirti už kitokią savo šalių perspektyvą.

5. Ukraina labiausiai gąsdina Putiną, jeigu ji taps Gruzijos pavyzdžio sėkmingų reformų šalimi ir taip taps įkvėpimu visai Rusijai atsikratyti korumpuoto ir totalitarinio režimo.

6. Ukrainos ligšiolinė sėkmė yra pirmiausia tai, kad jai pavyko sutelkti viso Vakarų pasaulio paramą. Gali būti, kad tai bus tikrai rimta ir ilgalaikė parama, nes nusivylę ligšiolinės strateginės partnerystės su Rusija perspektyvomis, Vakarai gali dar intensyviau investuoti ne tik į Ukrainos saugumą, bet ir į Ukrainos sėkmę, taip siekdami daryti įtaką permainoms Rusijoje.

7. Krymo krizė gali būti Ukrainos sėkmės pradžia ir Rusijos geopolitinė nesėkmė – Krymo krizė Ukrainoje gali suvienyti ne tik ukrainiečius už europietišką Ukrainos ateitį ir prieš Putino diktatą. Rusija praras įtaką Ukrainai.

8. Putino klaidos Kryme dėka, Ukraina artimiausiu metu pagreitintai pasirašys asociacijos sutartį (politinę dalį). ES jau drąsiau kalba apie Ukrainos narystės perspektyvą.

9. Nepaisant to, kad dabartinė Ukrainos Vyriausybė neskuba kalbėti apie NATO narystės perspektyvą, Vakarai gali rimtai pradėti galvoti apie Ukrainos narystę NATO, nes Rusija daugiau jau nebeturi kuo gąsdinti.

10. Ukrainos sėkmė gali labai rimtai nulemti permainas artimiausioje Ukrainos kaimynėje – Baltarusijoje, ypač, kad pats A. Lukašenka gali suvokti, kokį pavojų jam asmeniškai ir Baltarusijai kelia Putino neprognozuojami veiksmai.

LIETUVĄ

1. Pasitvirtino visos blogiausios prognozės, kurias nuo pat 2000 metų dėstėme Rusijos sulaikymo strategijose – Putino režimas tampa šovinistiniu, šizofreniškai neprognozuojamu ir todėl ypač pavojingu.

2. Pasiteisino 2008-2012 metų Vyriausybės ypatingas rūpestis Lietuvos energetine nepriklausomybe. Lietuva gali pirkti energetinius resursus iš Rusijos rinkos, bet negali nuo jų priklausyti. Klaidinga projektuoti Lietuvos energetikos ateitį, joje numatant didelį Rusijos energetinių resursų importą.

3. Ši krizė mūsų regionui yra naudinga tuo, kad Vakarai pradeda žymiai geriau suprasti iššūkius mūsų regiono saugumui ir Putino režimo keliamas grėsmes.
Lietuva turi siekti, kad tiek ES, tiek NATO savo strateginiuose dokumentuose nebelaikytų Rusijos strateginiu partneriu. Rusija turi būti vertinama ne kaip strateginis partneris, o kaip strateginė problema.

4. Naudojant Putino ir Hitlerio veiksmų analogiją turime prisiminti, kad po Sudetų krašto užėmimo ir Austrijos prisijungimo, kitas Hitlerio žingsnis (nuo kurio ir prasidėjo II pasaulinis karas) buvo Dancingo koridoriaus reikalavimas. Lenkijai atsisakius jį suteikti, Hitleris pradėjo karą su Lenkija. Turime prašyti strateginių partnerių ypatingo dėmesio tam, kad būtume apsaugoti nuo Rusijos pretenzijų, susijusių su tranzitu į Karaliaučių. Tam geriausiai padėtų Lietuvoje nuolatinai dislokuoti NATO pajėgumai.

5. Šios krizės geopolitinė išvada Lietuvai – dar intensyviau glaustis prie Vakarų. Reikia intensyvesnės partnerystė su Lenkija ir Šiaurės valstybėmis – mūsų artimiausia Vakarų saugumo aplinka. Lietuva gali išspręsti kai kurias lenkų mažumos keliamas problemas, jeigu Lenkija garantuos, kad tai netaps pretekstu vis naujoms pretenzijoms. Taip pat Lenkija turi garantuoti, kad lenkų tautinė mažuma nėra tapusi Kremliaus „minkštųjų galių“ įrankiu.

6. Svarbiausiu kitųų 10 metų europinės integracijos geopolitiniu tikslu reikia laikyti mūsų infrastruktūrų europinę integraciją: keliais, geležinkeliais, vamzdžiais, laidais, pinigais turime būti maksimaliai giliai integruoti į europines sistemas.

7. Reikia visaapimančio požiūrio į krašto gynybos stiprinimą: „kietosios“ ir „minkštosios“ gynybos galios turi būti plėtojamos paraleliai. Lietuva turi pirmiausia sustiprinti teritorijos gynimo pajėgumus, paremtus gerąja specialiųjų pajėgų patirtimi, taip pat turi sukurti teisinę ir administracinę bazę informacinės ir kibernetinės erdvės apsaugai. Tam reikia neatidėliotino šių poreikių papildomo finansavimo.

8. Lietuva turi žymiai daugiau investuoti į savas „minkštąsias galias“: tarpusavio pasitikėjimo ir pasitikėjimo savo valstybe kultūrą, pasididžiavimo savo Tėvyne ugdymą nuo pat mažų dienų, skaidrios ir provakarietiškos žiniasklaidos ir viešosios erdvės įtvirtinimą bei skatinimą, politinės bendruomenės išsivalymą nuo priklausomybių ir tarnystės Kremliui įpročių.

9. Ypatingą dėmesį, apsaugant Lietuvos viešąją ir politinę erdvę, reikia skirti lietuviškajai oligarchijai, kuri turi didelių biznio interesų Rusijoje. Jie sąmoningai ar nesąmoningai, Kremliaus paprašyti ar savanoriškai siekdami „atsižymėti“, tampa Kremliaus „minkštųjų galių“ aktyviais agentais Lietuvoje.

10. Lietuvos geopolitinis saugumas tiesiogiai susijęs su Rytų kaimynystės politikos sėkme. Ukraina padarė didžiulį proveržį. Lietuva ir toliau turi investuoti didelius politinius, ekspertinius, net ir finansinius resursus į šios sėkmės įtvirtinimą.

Kremliaus įvykdyta Krymo okupacija keičia pasaulį ir tai, kaip mes tą pasaulį turime suprasti. Tik supratę galime toliau efektyviai veikti, rūpindamiesi savo ir visos Europos saugumu. Šios išvados yra pastanga suprasti.



Print Friendly