2019 09 19
TS-LKD pirmininko rinkimai eilinio jaunuolio akimis

balsavimas_imgEsu Giedrius Smolskas, partijos narys, kaunietis. Būdamas 27 m. amžiaus partijoje priklausau jaunimo atstovams. Kita vertus, suprasdamas, kad jaunystė – tai energija ir veržlumas, o amžius – tai patirtis ir išmintis, siūlau tiek jaunesniems, tiek vyresniems partijos nariams susivienyti ir sutelkus savo stipriąsias savybes žengti į priekį išvien it komanda.

Tiems, kuriems kils klausimas dėl šio laiško motyvų, atsakysiu paprastai. Esu dirbantis žmogus, turiu darbą ir esu juo patenkintas. Nepuoselėju jokių asmeninių politinių ambicijų, prie partijos prisijungiau ne „karjerizmo“ vedinas, bet iš idėjos ir savotiškos pareigos. Priežastis, kodėl gimė šis laiškas, yra tai ir tik tai, kad man rūpi tiek mūsų partijos, tiek visos Lietuvos ateitis.

Partijoje esu dar visai neilgai, vos 4 mėnesius. Todėl būdamas daugeliui nežinomas neturiu ir autoriteto, kuriuo galėčiau pasinaudoti dėstydamas savo nuomonę, Jums, mieli kolegos. Vis dėlto noriu pasakyti, kad prie partijos prisijungti mane paskatino matymas, kad Tėvynės sąjunga, vedama mūsų pirmininko Andriaus Kubiliaus, žengia politinės ir demokratinės brandos keliu, yra ta jėga Lietuvoje, kuri man nekelia abejonių savo darbu valstybės labui, teikia pasitikėjimą, telkia Tautą, gina mano paties branginamas vertybes ir, ne mažiau svarbu, dirba profesionaliai, efektyviai. Būtent, ji realiai dirba!

Pažiūrėjęs retrospektyviai net ir nebūdamas politologas matau tą didelį progresą, kurį mūsų partija padarė. Šiuo metu esame bene solidžiausia politinė jėga Lietuvoje, įtakinga ne tik būdama valdžioje, bet ir opozicijoje. Vadovaujant A. Kubiliui mūsų partija pirmoji po Nepriklausomybės atgavimo sugebėjo suburti ir išlaikyti Vyriausybę visą Seimo kadenciją, pirmoji suformavo šešėlinę Vyriausybę, A. Kubiliaus iniciatyva vienintelė Lietuvoje visuotinais tiesioginiais rinkimais renka savo pirmininką ir formuoja kandidatų sąrašą ir tokiu būdu dar kartą įrašo save į Lietuvos politikos istoriją. Visa tai rodo ne tik pačios partijos politinę ir demokratinę brandą, bet neišvengiamai paskui save traukia į priekį ir visą Lietuvos politiką, kadangi konkurentai ilgainiui neturi kitos išeities, kaip tik neatsilikti nuo mūsų kokybine prasme.

Man, kaip žmogui, kuris prie partijos prisijungė įvertinęs šiuos dalykus, labai svarbu, kad esama partijos raidos kryptis būtų išlaikyta. Todėl visokeriopai remiu Andrių Kubilių partijos pirmininko rinkimuose bei kviečiu šį žmogų palaikyti ir Jus, gerbiami bendražygiai.

Yra teigiančių, kad partijoje reikia ieškoti naujų lyderių. Su tuo aš visiškai sutinku ir tokios paieškos turi vykti nuolat. Tačiau nemanau, kad būtų protinga keisti esamą lyderį vien dėl paties fakto, kad pakeisti. Keisti derėtų tik į realiai geresnį kandidatą. Tuo tarpu šiuose rinkimuose tokio aš nematau. Nepaisant to kaip labai gerbiu profesorių Vytautą Landsbergį ir kiek dėkingas Jam esu už tai, ką Jis padarė ir toliau daro Tėvynės labui, laikau, kad negalime amžinai remtis sąjūdine retorika. Laikas nenumaldomai žengia į priekį. Į priekį kartu su juo turime žengti ir mes – Tėvynės sąjunga.

Tai jokiu būdu nereiškia Sąjūdžio vertybių, ant kurių pamatų mūsų partija buvo sukurta, atsisakymo ar nuvertinimo! Juk būtent šios vertybės Andriaus Kubiliaus rinkiminėje programoje tarp visų punktų yra įrašytos pačiu pirmuoju. Laikau, kad gerb. profesorius neprilygsta A. Kubiliui nei strategine/analitine įžvalga, nei vadybiniais gebėjimais, kurie vadovaujant bet kokiai organizacijai yra būtini, nei produktyvumu.

Galų gale, jei manome, kad A. Kubilius jau pakankamai ilgai užima vedančias pozicijas partijoje, tai ar to apie prof. V. Landsbergį negalėtume pasakyti juo labiau? Juk žmogus partijai vadovauja ar jos raidos kryptį reikšmingai įtakoja jau ne pirmą dešimtmetį. Taigi, norint atsinaujinimo šiuo konkrečiu atveju pirmininko keitimas jo niekaip negarantuoja.

Kita vertus, A. Kubilius daug dirba partijos atsinaujinimo labui. Juk kaip tik šiuo metu būtent paties pirmininko iniciatyva yra parengtas partijos organizacinio ir idėjinio atsinaujinimo dokumentas, kuris yra atviras visų mūsų pastaboms ir kritikai. Daug dirbama siekiant kurti intelektines diskusijų erdves. Pavyzdžiui, vos prieš kelias dienas Kaune man asmeniškai teko dalyvauti partijos ir Ronald Reagan klubo organizuotoje diskusijoje šešėlinės Vyriausybės tema, kurioje dalyvavo tiek mūsų partijos lyderiai, tiek nepriklausomi politologai. Šios intelektinės erdvės bei nuomonių mainai turi būti ir toliau skatinami, o tą visokeriopai remia ir partijos pirmininkas.

Yra teigiančių, kad A. Kubilius yra „arogantiškas“. Man apmaudu, kai savi žmonės perima mūsų oponentų per rinkimus populistiškai lipintas etiketes ir tokią retoriką atsineša į partijos vidų. Teko su pirmininku bendrauti asmeniškai. Tai šiltas ir malonus – paprastas – žmogus. Paspaus ranką ir nusišypsos. Kalbės kaip lygus su lygiu, nesvarbu jaunesnis ar vyresnis būtum, daugiau ar mažiau išmanytum. Visada atviras idėjoms ir tik pasidžiaugs, jei tokių sulauks. Taigi, jei Andrius Kubilius yra „arogantiškas“, tai nebent tuo, kad nėra populistas ir vietoje ausiai malonių sentimentais ir emocijomis užburiančių kalbų remiasi savo konkrečiais naudingais darbais, neišvedžioja, nepataikauja ir nėra veidmainis (to jokiu būdu neteigiu ir apie kitus mūsų rinkimų dalyvius!).

Dar kiti apeliuoja į partijos vykdytą politiką vertybiniu atžvilgiu. Tačiau šiems žmonėms aš sakau, kad ekonomiškai stipri, energetiškai nepriklausoma ir geopolitiškai įžvalgi Lietuva – tai trys itin reikšmingos vertybės. Šių vertybių reikšmė yra strateginė. Apgynus šias vertybes bus sudarytos sąlygos realiai ginti ir kitas, šeimą, bendruomenę, tradicijas, ar moralines. Valstybė nebus pajėgi realiai puoselėti šeimų ar skatinti bendruomenių, jei neturės tam ekonominių-finansinių priemonių, kurios ir yra pačios efektyviausios. Ji negalės vykdyti visiškai nepriklausomos politikos, jei liks kažkieno energetinio šantažo įkaite ir t.t. Todėl anksčiau išvardinti ir A. Kubiliui vadovaujant labai sėkmingai ginti Lietuvos interesai yra būtina sąlyga norint gebėti realiai prisidėti ir prie šeimų ar bendruomenių puoselėjimo, o ta ekonominė gerovė makroekonomine prasme yra tik tarpinis rezultatas, kuris, be jokios abejonės, yra nukreiptas į realų žmonių gyvenimo sąlygų gerinimą ir neišvengiamai ilgainiui tai lemia.

Nevienareikšmiškai vertinami ir ankstesnės vyriausybės darbo rezultatai bei partijos pasirodymas rinkimuose. Visgi drąsiai teigiu, kad mūsų antra vieta šiuose parlamento rinkimuose yra ne pralaimėjimas, bet tam tikra prasme net pergalė. Privalu suprasti, kad valdžioje nesame ne todėl, kad likome antri („net“ antri, o ne „tik“ antri), o ne pirmi, bet todėl, kad, skirtingai nei socialdemokratai, neiname į koaliciją su potencialiais nusikaltėliais ar populistais.

Gautas pasitikėjimas po tokios sudėtingos kadencijos, kai privalėjome priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus, kai oponentai visomis išgalėmis ir progomis dergėsi naudodamiesi jiems palankia situacija nerodydami jokio solidarumo tokiu sunkiu metu, turint omenyje tą postsovietinėse šalyse gajų politinės švytuoklės principą kai per rinkimus neadekvačiai baudžiamos valdžioje buvusios partijos, nesvarbu, kokios jos bebūtų, labai aiškiai demonstruoja, kad subūrėme Lietuvos visuomenėje tam tikrą kritinę masę. Kritinę masę, kuri yra labiau išsilavinusi, geriau informuota, mąstanti kritiškai. Būtent ant tokio elektorato pagrindo savo sėkmę turi statyti bet kuri partija, jei tikisi kad jos sėkmė bus ilgalaikė.

Vyriausybės darbo rezultatus puikiai iliustruoja mūsų sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje augančios pramonės gamybos ir eksporto rodikliai, bent iki šių metų pradžios nuo pat 2010 m. vidurio stabiliai mažėjęs nedarbas, vienas didžiausių ES BVP augimas ir t.t. Ką bekalbėti apie labai realiai išjudintą Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį. Vien SGD terminalo projektas, kurio nebuvo sugebėta įgyvendinti ekonominio pakilimo laikmečiu, turės milžinišką teigiamą poveikį tiek mūsų valstybės ekonomikai, tiek jos politikos nepriklausomumui.

Žinoma, būta ir klaidų. Nepasisekė su renovacija. Nors už ją atsakingą ministeriją kuravo ne mūsų partietis, vis dėlto Vyriausybė dirba solidariai, todėl dalį atsakomybės turime prisiimti ir mes. Tačiau apibendrinus darbuotasi buvo puikiai, trūko tik kokybiškesnės ir eiliniam žmogui geriau suprantamos viešosios komunikacijos. Tačiau juk darbai yra visų svarbiausia, tai jie turi eiti pirmiausia. Ir tik nudirbus kažką naudingo turėtų būti užsiimta komunikacija, kuri tą naudą aiškintų. Priešingu atvejų tai būtų tuščias populizmas. Galų gale, nėra sąžininga sukrauti visą atsakomybę ant vieno žmogaus pečių, reikalauti ir priimti kokybiškus sprendimus tokiomis ekonominėmis aplinkybėmis, ir juos paaiškinti visuomenei. Taigi, išvada paprasta – tobulėkime ten, kur tobulėti mums reikia. Bet tobulėti ir griauti tai, kas jau sukurta, nėra tas pats.

Atskirai noriu kreiptis ir į p. Valentino Stundžio rinkėjus. Jūs, gerbiamieji kolegos, savo balsu parodėte, kad pageidaujate pokyčių. Pokyčius siūlo visi trys kandidatai, įskaitant ir esamą partijos pirmininką, nes A. Kubilius labai remia partijos atsinaujinimą ir tolimesnę plėtrą. Tačiau balsuodami už kitą asmenį Jūs pasirinkote ne prof. V. Landsbergį. Turėjote tam savų motyvų, tačiau spėdamas teigiu, kad laikėte, jog p. V. Stundžio galimybės tuos pokyčius realizuoti yra tiesiog geresnės. Todėl raginu Jus – siekime tų pokyčių kartu, nes tiek aš, tiek kiti A. Kubiliaus rėmėjai, jų norime ne mažiau. Tačiau mes tikime, kad A. Kubilius, nors ir nebūdamas nei naujas, nei jaunas politikas, yra šviežio ir gaivaus mąstymo ir tuos pokyčius bus pajėgus mums pasiūlyti.

Kartu linkiu per šiuos rinkimus nesusipriešinti. Toks – demokratiškas – partijos pirmininko rinkimo būdas buvo pasirinktas mūsų pačių. Ir jis yra nuostabus, tai didelis mūsų pranašumas. Šie rinkimai katalizuoja nuomonių mainus, suaktyvina partijos narius ir skyrius, galų gale priverčia pasitempti ir esamus lyderius, bei tuos, kurie pretenduoja jais tapti ar sugrįžti į jų gretas. Tačiau tegul ši konkurencija būna konstruktyvi ir draugiška, tegul ji padeda mums atrasti optimaliausią variantą. Net neabejoju, kad rinkimams pasibaigus ir paaiškėjus jų nugalėtojui, visi mūsų kandidatai kuo nuoširdžiausiai ir šilčiausiai paspaus vieni kitiems ranką ir toliau eisime kartu į priekį iki kitos mūsų demokratijos šventės. Būtent, šventės, o ne tarpusavio kovos.

Baigdamas noriu visiems palinkėti rinktis atsakingai. Priimkime ne emocinį sprendimą, kuris tuo momentu paliečia jausmus, kuriais kai kada yra ir manipuliuojama, bet deramai apgalvotą, gerai pasvertą ir protingą. Tokį, už kurį vėliau nebijosime prisiimti atsakomybės prieš save asmeniškai. Ir, ne mažiau svarbu, aktyviai balsuokime ir kiekvienas išreiškime savo valią, kokia ji bebūtų.

Stiprybės Jums visiems, atkaklumo ir niekada nesibaigiančio entuziazmo tęsiant mūsų gerą kovą vardan tos Lietuvos.

Giedrius Smolskas



Print Friendly