Spotify

 Tinklaraštis „Silver Bulletin“ pateikia visų svarbiausių apklausų vidurkį. Šiuo metu prezidento darbui pritaria apie 46,1 procentus, o nepritaria apie 50,4 proc. JAV gyventojų. Kaip politiškai susipriešinusiai šaliai, tai dar nėra tragiški skaičiai. Pritarimas Joe Biden‘ui antroje kadencijos pusėje buvo mažesnis.  

Bet Trumpas dar tik pradėjo savo darbus. Ir visuomenės reakcija į juos nėra palanki. Jeigu ir kitos apklausos nuo dabar rodys ta pačia kryptimi, bendri vertinimai tik blogės. O juk inauguracijos dieną prezidentas džiaugėsi aiškiu reitingo pliusu: jo darbui pritarė apie 51,6, o nepritarė – apie 40 proc. amerikiečių.

Kas atsitiko?

Lengviausia būtų pasakyti, kad atsitiko Trumpas – daugumos populiarumo nesivaikantis, autoritariškas, sunkiai nuspėjamas ir užsispyręs prezidentas. Bet manau, kad reitinguose jis dabar daugiausia kenčia ne dėl savo retorikos ar piktnaudžiavimo valdžia – tą jį rinkę amerikiečiai žinojo ir anksčiau.

Kas yra netikėta – tai, kad Trumpas atsisakė savo pirmosios kadencijos orientyro, kai sprendimai buvo priimami gana atsargiai, žiūrint į akcijų rinkas. Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas primena, kad akcijų rinka nėra lygu ekonomikai. Bet Trumpo žaidimai su muitais – tai padidina, tai atšaukia  –  gali turėti ir kitų neigiamų pasekmių.

Trumpas atsisako sprendimus priimti gana atsargiai, kaip tai darė per pirmą kadenciją.

Net ir pati Trumpo administracija, veldamasi į muitų karus, pripažino recesijos galimybę: suprask, kad trumpalaikis skausmas vėliau išeis į naudą. Sakykime, kad yra tokia teorinė galimybė. Ją tikės ištikimi Trumpo ir respublikonų rinkėjai. Bet pergalingus balsus prezidentai davė lankstesnių pažiūrų amerikiečiai. 

Trumpo sprendimai gresia sugrįžti bumerangu ir priminti jo rinkėjams tai, kodėl žmonės balsavo prieš Biden‘ą – dėl pragyvenimo kainos. Ne vien dėl to, žinoma. Bet tai buvo svarbi rinkimų baigties priežastis. Paskutinius kelis metus apie pusę amerikiečių manė, kad JAV ekonomika blogėja. Kad ir ką kalbėjo oficiali statistika.

Pats Trumpas tą suprato ir teigė, kad prezidento rinkimus laimėjo dėl pasienio klausimų ir didelių maisto produktų kainų. Tą rodė ir pačių demokratų daryti tyrimai. Respublikonai buvo laikomi stipresniais imigracijoje ir ekonomikoje. Trumpui prisiekus, ekonomikos vertinimai tarp žmonių buvo atsigavę.

Bet dabar jie vėl smunka.

Beje, Biden‘as irgi kalbėjo apie ilgalaikius, ekonomikos struktūros pokyčius. Ignoruodamas grėsmingai augantį biudžeto deficitą ir kitą ekonominį poveikį – pirma, kylančias kainas – investavo į elektronikos ir žaliosios energijos pramonę. Ironiška tai, kad kai kuriuose JAV regionuose, kur iškilo nauji fabrikai ir radosi naujų darbo vietų, žmonės vis tiek nubalsavo už Trumpą. Kodėl? Nedarbas juk mažėjo, ekonomika augo.   

Todėl, kad žmonėms visų pirma rūpi tai, kas apčiuopiama ir kas tiesiogiai susiję su pragyvenimo išlaidomis: kiek kainuoja duona ir būstas. Lyginant 2019 ir 2023 metus, tas ne tik kad nepasikeitė – atsižvelgus į infliaciją, per tą periodą amerikiečių pajamos netgi sumažėjo. Aišku, ne dėl visko buvo kaltas Biden‘as.

Bet nuo jo nusisukusiems tas mažai terūpėjo. Atitinkamai laikiniems Trumpo rėmėjams menkai terūpės jo pažadai apie aukso amžių, jei administracijos sprendimai destabilizuos JAV ekonomiką ir atneš recesiją.  

 „Financial Times“ publikuoti apklausų rezultatai rodo, kad tik MAGA tipo rinkėjai (karščiausi Trumpo pasekėjai) išlieka visiškai optimistiški dėl ekonomikos, darbo vietų ir kainų. Nors kiti respublikonai šiose temose irgi dar palaiko Trumpą, bet palaikymo lygis pastaraisiais mėnesiais krito smarkiai, per 20 proc. punktų.

Tik karščiausi Trumpo pasekėjai išlieka visiškai optimistiški dėl ekonomikos.

Panašu, kad prezidento artima aplinka ir JAV ekonomikos lyderiai supranta, kiek gali kainuoti prezidento žaidimai su muitais. Labai įdomu tai, ar pats Trumpas kažkiek suvokia, kad iš rankų dabar slysta viena iš dviejų (be imigracijos) jo paramos visuomenėje kolonų – tikėjimas administracijos kompetencija ekonomikoje.

Aišku, jeigu trečia kadencija jau suplanuota, gal toji daugumos amerikiečių nuomonė ir ne tokia svarbi.