Teisutis Buda
Pradėkime apie viską nuo pradžių. Kodėl jūs įsitraukėte į šią kovą?
Pirmiausia noriu pasakyti, kad ne aš kovoju, o mūsų asociacija.
Jūs esate įkūrę Širvintų rajone gyvenančių žmonių asociaciją.
Taip, asociaciją „Kraštovaizdis“. Prieš pusantrų metų sužinojome, kad mūsų krašte yra planuojama 117 vietų, kur bus statomos vėjo jėgainės. Neseniai sužinojome, kad likusios 72. Šiuo momentu, po poveikio aplinkai pirmojo etapo vertinimo, yra tiriamos 48 vietos.
Aš skaičiau jūsų atsiųstus dokumentus. Įdomiausi atrodo keli dalykai: poveikio aplinkai vertinimas ir kaip jis Lietuvoje rengiamas bei Lietuvos ornitologų draugijos veikla, nes pagal galiojančius teisės aktus tam tikru atstumu nuo būsimos vėjo jėgainės neturėtų būti saugomų paukščių lizdų.
Europiniu mastu.
Tai jeigu tu nerandi tų lizdų, reiškia, gali statyti, jeigu randi lizdą —negali. Jūs įtariate, kad lizdų neradimas yra galimai pelninga veikla?
Tai mes ne tik įtarėme, mes demaskavome. Bet pradėsiu nuo pradžių. Mes sužinome, kad bus statoma ir žmonės nežino kaip elgtis, visi yra atsidūrę pirmą kartą gyvenime tokioje situacijoje. Išsiaiškinome, kad jėgainės aukštis — iki 280 metrų. Įvedame ir pažiūrime, kokio aukščio Vilniaus televizijos bokštas — 320 metrų. Labai panašu yra, bet televizijos bokštas stovi, o jėgainės sukasi ir meta šešėlius, triukšmas ir t.t . Pavieniai žmonės ėmė rašyt savivaldybei raštus, bet pamatome, kad šitas kelias niekur neves ir įkūriame asociaciją. Šiuo metu mes turime 300 narių, labai įvairūs žmonės.
Visi jie yra iš Širvintų rajono?
Taip. Turintys ten nekilnojamąjį turtą arba ten gyvenantys. Dabar su kuo susiduria asociacija? Iš karto pasakysiu, kad kiti žinotų, jeigu kurie bandys mūsų keliu eiti.
Kovoti su malūnais?
Galima ir taip sakyti. Mes iš karto tapom netinkami vystytojams. Kai mes pamatome, kas vyksta, mus filmuoja, mūsų susitikimus filmuoja. Šitas filmavimas eina toliau į teismą, mus apskundžia. Mes gauname 50 tūkstančių eurų ieškinį kaip asociacija.
Tiesiog norima tokiu būdu sumažinti jūsų entuziazmą.
Visiškai sumažinti. Ir tas ieškinys prieš mus pateikiamas tada, kai turime rašyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Mes turime 20 dienų jį parašyti. Ir tuo pat metu metamas ieškinys.
Kad turėtumėte ką veikti?
Taip, mes turime ką veikti. Susitvarkome su šituo dalyku, pripažįstama, kad mes esame teisūs.
Pakalbėkime apie poveikio aplinkai vertinimą ir ornitologų išvadas, čia turbūt įdomiausi dalykai?
Kai statomos vėjo jėgainės, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Poveikio aplinkai vertinimas yra finansuojamas vėjo jėgainininkų pinigais, jie juos apmoka.
Jei nori investuoti, privalai atlikti savo lėšomis poveikio aplinkai vertinimą?
Taip. Toje teritorijoje reikia ištirti vandenis ištirti, kitus dalykus. Ir viena iš dedamųjų dalių yra ornitologinis tyrimas, kur reikalinga išsiaiškinti, kiek ten gyvena saugomų rūšių paukščių. Atvyksta pas mus „Sweco“ kompanija. Tai yra poveikio vertinimo kompanija — pasaulinė, labai didelė, turinti 200 darbuotojų Lietuvoje. Vystytojai yra „Evecon“ . Tai estų kompanija, kuri čia ateina ir buvo pasakiusi, kad planuoja statyti didžiausią Lietuvoje ar Pabaltyje 500 megavatų parką.
Jie ketina patys vystyti ar parduoti? Ką jūs galvojate apie tai?
Per poveikio aplinkai vertinimą Širvintų savivaldybės samdomas advokatas Jovitas Elzbergas viešai pareiškė, kad šitas projektas yra ruošiamas IKEA kompanijai, kad IKEA įsigytų.
Sutvarkai visus dokumentus ir parduodi segtuvą su dokumentais už tam tikrą sumą?
Taip, IKEA kompanijai su visais leidimais. Suma yra labai didelė.
Ką reiškia labai didelė?
Vienas vėjo malūnas yra nuo milijono iki pusantro milijono eurų.
Už leidimą statyti?
Taip, už segtuvą.
Paruošti dokumentai vienam malūnui —milijonas arba pusantro. Jeigu mes kalbam apie 48, tai minimum 50 milijonų eurų vertės reikalas. Vien popieriai.
Taip, vien popieriai, sutvarkymas.
Gerai, keliaujam prie ornitologų.
Mes klausėme „Sweco“ kompanijos, kuri atlieka aplnkos vertinimą: „Kas atlieka ornitologinis tyrimus?“ Tyla. Paaiškėja, kad ornitologinius tyrimus atlieka pats užsakovas. Sakau: „ Kaip tai pats užsakovas? Vadinasi, užsakovas atneša jums papkę, kad atliko ornitologinius tyrimus, jūs ją įsegate į poveikio aplinkai vertinimą ir nusiimate sau atsakomybę? Kas prisiima atsakomybę, ar teisėtai tie dokumentai padaryti?“ Atsakymo nėra. Tada klausiame, kas atliks užsakovui tą tyrimą. Paaiškėja, kad „Evecon“ samdo Lietuvos ornitologų draugiją, kad jiems ištirtų šitą teritoriją. Ta teritorija yra 10×20 kilometrų. Ir žiūrim, kad tokio dydžio teritorijoje dirba, tiria vienas žmogus, kuris urėdijoje dar ir girininku dirba. Čia jo užklasinė veikla gaunasi. Tada mes samdomės savo ornitologą. Pabrėšiu: pirmą kartą Lietuvoje mes, bendruomenė, nusamdom nepriklausomą ornitologą.
Kur jūs radote tą nepriklausomą ornitologą?
Labai ilgai ieškojome, bet radome žmogų, kuris mokslų daktaras yra. Jis šią teritoriją žinojo iš anksčiau.
Ir nėra Lietuvos ornitologų draugijos narys?
Buvo, bet išėjo pamatęs, kas vyksta. Beje, mes pažiūrėjome, ką anksčiau tyrė ir darė Lietuvos ornitologų draugija. Tai galima rasti dokumentaliai, kad buvo poveikio aplinkai vertinimas viename ar kitame rajone. Ir tos ataskaitos vienodos: „Paukštis skrido, praskrido, nematėme, galbūt gyvena, lizdų nėra, statyti galima.“ Ta pati ekspertizė, copy paste eina. Reikia paminėti, kad jei randamas reto paukščio lizdas, jis turi būt įrašomas į saugomų rūšių informacinę sistemą.
Kas tai bebūtų: ar jūrinis erelis, juodasis gandras, ar kažkas iš retų paukščių?
Ekspertas, būtent ekspertas. Jisai parašo, nufotografuoja. Jei yra požymiai, siunčia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, kur sėdi ekspertai, kurie priima arba nepriima. Jei atitinka, tada siunčia savo žmones dar kartą patikrinti tą lizdą.
Kiek ornitologų draugija rado tokių lizdų jūsų minimoje teritorijoje?
Jie įnešė 8 naujus lizdus, kurie neįtakoja vėjo jėgainėms.
Tik aštuonis 200 kvadratinių kilometrų plote?
Taip. Ir mes, nusisamdę nepriklausomą ornitologą, radome 135 lizdus naujus šitoje pačioje teritorijoje dar, beje, iki galo jos neištyrę ir įvedėme 97 identifikuotus saugomus paukščius į saugomų rūšių informacinę sistemą.
Kas tai per paukščiai? Ką jūs randate?
Tai yra mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, ereliai žuvininkai. Šitoje teritorijoje mes randame 10 proc. Lietuvos populiacijos erelių žuvininkų. Visoje Lietuvoje mes turime 40 žinomų erelių žuvininkų, o čia gyvena 4. Šita teritorija yra unikali.
Bet mes ne tik tai išsiaiškinome. Radę tuos lizdus, ėmeme aiškintis, kas toliau. Nes tiek daug lizdų jau lyg ir turėtų vėjo jėgainių statytojams trukdyti. Bet pasirodo, kad 2 metus aplinkos ministras Gentvilas nepasirašo įsakymo, kuris apsaugotų paukščius ir šikšnosparnius. Buvo priimtas įstatymas, kuris įpareigojo ministrą pasirašyti greitai, kadangi čia reikalinga saugoti.
Tas ministro įsakymas, turbūt, nustatytų atstumus nuo lizdų iki galimos statybos?
Taip, jis apsaugotų paukščius. Ir pabrėžiu: 2 metus ministras nepasirašė šito įsakymo. Jis leido visiems eiti, statytis, poveikio aplinkai vertinimą praeti. Kiek mes raštų rašėme, kiek mes sakėme. Galų gale jisai pasirašo 2023 metų gruodį šitą įsakymą. Ir kas dabar įvyksta? Mes radome lizdų ir, žinoma, vėjo jėgainininkai yra labai nepatenkinti. Ieškinys asociacijai 50 000 eurų praloštas, tikrinimas mano ūkyje, anoniminiai skundai.
Jūs turite ūkį Širvintų rajone?
Taip. Neseniai mes sužinojome iš laikraščio, kad FNTT atliks tyrimą, tikrins mūsų asociaciją. Jau dabar gavome iš FNTT, kad turime pateikti visą finansinę ataskaitą kas mus finansuoja. Penki straipsniai išeina „Lietuvos ryte“, kad mes prieš energetinę nepriklausomybę. Bet mes tikrai ne prieš. Bet, kaip ir Europos Sąjunga yra pasakiusi, reikalinga išskirti teritorijas, kurios bus mažiausiai pažeidžiamos. Tai turi būti teritorijos, kur yra nualintas žemės ūkis. Bet turi būti išskirtos teritorijos ir ten gali vykt statybos. Mes prašėmė ir kreipėmės į mūsų merę, kad būtų išskirtos tos teritorijos. Kai nėra išskirtos teritorijos, galima statyti visur. Čia yra tas pats blogumas, kuris čia vyksta.
Tai tuos lizdus jūs juos įteisinote, ten jums jokių kliūčių nėra? Jie yra įtraukti į skaitmeninį registrą, nepaisant, kad ornitologų draugija nerado. Jūs radote ir tie lizdai formaliai jau yra?
Jau yra.
Grįžkim prie ministro įsakymo. Jis išeina praėjusių metų gruodžio mėnesį, jūs gaunate įvairius ieškinius ir t. t. Bet ar tas įsakymas nustato tinkamus, jūsų nuomone, atstumus ir ta problema jau nebeegzistuoja? Ar vis dėlto kažkas kažkaip randa kitą kelią?
Įsakyme, kurį pasirašė ministras, atstumas, pavyzdžiui, juodajam gandrui numatytas 2,5 kilometro. Arčiau statyti negalima, nes tai darys poveikį paukščiui. Beje, Vokietijoje šiam paukščiui numatytas 10 kilometrų atstumas. Ereliui rėksniui pas mus —2 kilometrai, Vokietijoje — 3,5 kilometro. Bet kad pas mus būtų nors tie 2,5 kilometro ir negalima būtų statyti. Bet ką mes matome? Visi statymai yra prie miškų. Buvo suplanuota taip, kad čia nieko niekas nerastų. Niekas nieko neras, nebus paukščių ir bus galima pastatyti.
Planas buvo nieko nerasti?
Taip.
Dabar jau rasta. Ir kas toliau?
Ir kada rasta, tada vėjininkų asociacija atneša ministrui įsakymo koregavimą— ką ministras turi pakeisti, kad galima būtų statyti prie paukščių lizdų.
Kokia tų korekcijų esmė?
Parašyta yra taip: sumažinti atstumai ir kad viską išspręs radarai, kurie bus statomi prie vėjo jėgainių. Kada paukštis išskrenda, radaras atseit sustoja.
Radaras praneša kažkokiai valdymo sistemai ir malūnas sustoja?
Taip. Mes pradėjome aiškintis, kas yra tie radarai. Suomijoje, pavyzdžiui, dabar yra 4 metus tiriamas radaras, kaip jis veikia, bet jis atpažįsta tik vieną arba dvi rūšis paukščių ir jis stovi jūroje, kur jam niekas netrukdo — nei miškas, nei dar kažkas. Jis pamato tą paukštį turbūt iš 5 – 7 kilometrų. O čia, kai statoma 500 metrų nuo miško, tie paukščiai pasmerkti žūti.
Ministras dar nepasirašė?
Dar nepasirašė. Tas įstatymas pasirodė rugpjūčio 28 dieną. Mes turėjome 10 dienų parašyti savo prašymo 27 puslapius, kaip mes matome. Aišku, ir visi vėjo jėgainininkai aiškino, koks čia puikus dalykas ir kaip viskas turi būti. Baisiausia šitoje situacijoje, kad niekas paukščių negina. Ministras, ministerija turėtų ginti, saugoti, bet jie stovi vėjo jėgainininkų pusėje. Ir jeigu tas dalykas bus padarytas, jeigu pasirašys, tai bus baisus nusikaltimas gamtai padarytas.
Bet kuriuo atveju, jūs turbūt galite ir net skųsti ministro įsakymus?
Labai sunku. Labai sudėtingas procesas. Matėte, kiek mes rašėme, kokius kelius ėjome. Bet mes suprantame, kad šokame kaip skruzdė prieš dramblį. Tokia yra realybė. Bet mes vis tiek savo darbą darome, mes turime padaryti iki galo, kad po to nereikėtų gailėtis, jog neparašėm ministrui, nepadarėme to ir ano. Dabar aplinkos ministras Gentvilas išstoja ir pasako, kad šitas projektas Širvintų rajone, kuris dabar stabdomas, bendruomenei atneštų du miljonus eurų. Jisai mums kalba apie milijonus, kuriuos mes gausime iš vėjo jėgainės. Bet jis nekalba, kad bus nužudyti paukščiai.
Dar viena tema — Visuomenės sveikatos centras. Čia dabar prie poveikio aplinkai vertinimo. Pavyzdžiui, pastačius vėjo jėgainę ji sukasi, skleidžia garsą. Ir tą išmatuoti galima su modeliavimo sistema, kurią atlieka tas pats „Sweco“. Sumodeliuoja ir pasako, kad šitoje vietoje normos neviršytos. Ir kai mes gauname tą poveikio aplinkai atsakymą, žiūrime, kad ten, kaip pavyzdys, 40 yra blogai. Tai parašyta 39,7. Labai netoli blogai, bet dar yra gerai. Mes klausiame Visuomenės sveikatos centro: „Ar jūs tikrinate šiuos parametrus?“ Pasirodo, netikrina. Tada klausiu, kodėl netikrina? Pasitiki pateiktais duomenimis? Tyla. Tada klausiu, ar turi sistemą „WindPro“.
Tai yra programinė įranga?
Taip. Pasirodo, kad neturi tokios programos. Vadinasi, jiems atneša „Sweco“ sumodeliavęs ir pasako, kad čia viskas gerai. Ką daro mūsų asociacija? Rašome skelbimą, kad renkam pinigus „WindPro“.
Įsigijote?
Įsigijome, paskaičiavome. Bėda. Neatitinka ką rodė.
O kur jūs matavote?
Lygiai tuos pačius įvesties duomenis mes darėme, ką darė „Sweco“. Sumodeliavom, padarėm. Ten yra galimybė nuo dviejų iki keturių metrų aukščio yra paklaida, kada galima skaičiuoti. „Sweco“ skaičiuoja du metrus prie žemės.
O jūs skaičiuojate keturis?
Keturis. Ir kada keturis, jie „peršoka“. Ten gyvenantis žmogus bus nuolat paveiktas. Reiškia, ten negali stovėti.
Kuo jūs tai aiškinate?
Tai jūs paaiškinkite.
Man turbūt keisčiausia, kaip gali valstybės pareigūnas, valstybinės institucijos atstovas, neturėdamas įrangos dėti parašą? Va čia yra paslaptis turbūt didžiausia, ar ne?
Tai mes ir klausiame. Mes dabar pasakome, ką mes matėme per šį pusantrų metų laikotarpį.
Ar tai yra kažkoks neatsakingas pareigų atlikimas, ar jūs tai aiškinate korupcija? Turit sau paaiškinimą?
Mes matome. Ir čia turbūt labai didelio išsilavinimo nereikia, kad suprastum, kas darosi.
Kai yra dideli pinigai.
Kai yra dideli pinigai. Čia pagarba vėjo jėgainininkų lobizmui, jų sugebėjimui įtikinti.
Čia gal nereiktų apibendrinti, gal šiuo atveju kalbam apie vieną kompaniją?
Ne, aš kalbu bendrai.
Sakote, kad ta ornitologų draugija taip pat veikia visur?
Mes matome, kad jie niekur nebuvo radę. Jeigu juos patikrintų, jeigu kažkas dabar eitų ir patikrintų tas vietas ir ten rastų, tai, aišku, jie išsisukinėtų, kad esą vakar įkėlė tuos lizdus, kad tada jų nebuvo, neradom ir t. t. Ką tu čia įrodysi, kad kažkas negerai, bet mums tai akivaizdu. Apskritai Lietuvos ornitologų draugija yra žemiau plintuso saugant paukščius. Jie apkaltino mus melavimu, bet naudoja mūsų į sistemą įkeltus duomenis ir aiškina, kad tai jie surado tuos lizdus, nes negali šitų lizdų neparodyti. Bet sistemoje yra įrodyta, kas įveda. Ir tai yra mūsų ornitologo suvesti duomenys ir jie negali jais nesinaudoti. Viskas, jie yra. Apibendrindamas pabrėžiu: kai vėjo jegaininkai susiduria su problemomis, nebegali statyti, jie neša ministrui paruoštą įsakymą.
Yra politinė valia statyti ir jeigu netinka taip, tai bus įteisinta kitaip?
Taip. O kad ten žūsta kažkokie paukščiai ar kažkas, nerūpi. Šitie paukščiai yra saugomi Europos Sąjungoje. Taip neturėtų būti normalioje valstybėje, mes gyvename normalioje valstybėje, bet kas dabar darosi šituo klausimu yra liūdna.