Aš galiu drąsiai sakyti, bent jau mano tokia nuomonė, kad esi giliausiai rinkimus Jungtinėse Valstijose suprantantis, lietuviškai kalbantis žmogus.

Nežinau, gal yra ir daugiau, bet iš rašančių žmonių aš tikrai manau, kad bent jau niekas taip aktyviai nerašo, kaip aš. Čia jau tikrai.

 Man labai patinka prabusti,  paimti ir  paskaityti Mykolo apžvalgą: „Kol jūs miegojote.“ Tai kas laimės, Mykolai?

Sociologas ir duomenų analitikas Nate Silver sakė, kad jis negali statyti pinigų už nė vieno kandidato pergalę, nes kandidatų šansai yra tokie lygūs, kad net tas pats statymo mokestis, kurį tu sumoki už tai, kad mestum monetą, yra per didelis. Nėra absoliučiai jokių indikacijų, kas šiuo metu laimės. Yra labai daug indikacijų, kad laimės Trumpas ir labai daug indikacijų, kad laimės Kamala Harris. Iš esmės visa kova vyksta taškas į tašką ir visi signalai, kurie ateina iš rinkimų, yra tokie dviprasmiški arba tokie apsisukę, kad galima manyti, kad iš esmės žmonės jau yra apsisprendę ir mes dabar turbūt neturėsime jokių šansų suprasti, į kurią pusę jie yra apsisprendę tol, kol jie neateis iki balsadėžių.

Pavasarį EBIT konferencijoje kalbindamas prezidentę Dalią Grybauskaitę sakiau, kad demokratai pakeis kandidatą. Į tai Grybauskaitė atsakė: „Kad tavo žodžiai Dievui į ausį.“ Bet aš galvojau, kad bus Michelle Obama.  Taip pat aš sakiau, kad demokratai laimės rinkimus dėl to, kad jų pakeistas kandidatas galės atsivilioti papildomų naujų rinkėjų. Ar Kamala Harris yra ta kandidatė? Savo diletantišku požiūriu aš darau tokią prielaidą, kad Trumpas beveik visus savo rinkėjus jau mobilizavo, o Kamala Harris gali atvesti į rinkimus ir tuos žmones, kurie net neketino balsuoti nei už Bideną, nei už Trumpą, nes buvo ir tokių, kuriems abu netinka. Ką apie tai galvoji?

Tavo analizė tuo metu buvo labai teisinga. Panašiai taip ir atrodė, kad kandidato pakeitimas turėtų atvesti šiek tiek naujų rinkėjų. Ber gavosi ne visai taip. Kamala Harris prarado pensininkus, prarado dalį žmonių, kurie yra vidutinio ir vyresnio amžiaus, kurie už Baideną vis dėlto buvo labiau linkę balsuoti, negu  už Harris. Sunku pasakyti, kiek jų prarado, bet tai yra liūdnas praradimas, nes jie yra labai stabiliai vaikščiojantys į rinkimus žmonės.

O kodėl?

Amžius ir visai kita kultūra. Joe Bidenas, nepaisant to, kad buvo turbūt pats kairiausias prezidentas JAV istorijoje, daug kairesnis už Baracką Obamą, jis ir praeitus rinkimus laimėjo būtent dėl to, kad atrodė normalus. Kitaip tariant, po Trumpo norėjosi kažko tokio stabilesnio, ramesnio. Panašiai, kaip ir mes mėgstame rinkti po konservatorių socialdemokratus. Ir Bidenas turėjo tų žmonių paramą, kurie norėjo, kad viskas būtų kaip senais gerais laikais, ne per daug stipriai. Bidenas, nuvažiavęs į kairę ir taip pat dėl amžiaus, dalį tų rinkėjų prarado. Kamala Harris yra truputį egzotiška daliai tų rinkėjų. Bet noriu pabrėžti, kad mes kalbame apie 7 valstijas. Tai yra  Pensilvanija ir prie Pensilvanijos esančios valstijos: Viskonsinas ir Mičiganas. Tai yra valstijos, kuriose vyksta pagrindinės muštynės, pagrindinės kovos. Jeigu Kamala Harris laimi šitas tris valstijas, ji laimi. Tai yra tiesiausias ir greičiausias kelias į pergalę. Kitas kelias į pergalę yra pietinis kelias. Jis egzotiškas, bet Bidenas jį taip pat sugebėjo surinkti. Tai yra kelias per Nevadą, kur Kamala Harris šiuo metu pirmauja,  Arizoną, kurioje ji šiuo metu atsilieka keliais procentais. Ir yra Džordžija, kurioje Harris šiuo metu irgi pakankamai stipriai atsilieka. Panašiai buvo ir Bideno atveju, bet, nepaisant reitingų, jis vis tiek laimėjo tą valstiją. Ir dar yra nauja valstija, kuri atsirado tik šiais metais — Šiaurės Karolina. Tai yra veteranų valstija,  kurioje labai daug žmonių baigė savo karo tarnybą, gyvena tradiciškai. Respublikoniška valstija. Ir čia yra žaidimas visų pirma dėl Šiaurės Karolinos, nes čia,  jei truputį atskelsi gabaliuką balso nuo respublikonų ir prisidėsi, gali būti netikėta pergalė.  Kamalai Harris reikia laimėti bent vieną iš šitų trijų valstijų: arba Džordžiją, arba Pensilvaniją, arba Šiaurės Karoliną. Jeigu šitų trijų valstijų ji nelaimi — jai viskas.

Iš esmės vis dar yra didelė tikimybė, kad Kamala Harris panašėja į Alą Gorą, kuris laimėjo „popular vote“, bet pralaimėjo prezidento rinkimus? Tai, kad nacionaliniai jos reitingai yra jau keliais milijonais didesni, yra akivaizdu,  bet nieko nereiškia. Jeigu tai būtų Lietuva ar kokia kita vienalytė valstybė,  ji būtų garantuota prezidentė.

Jos šansai pasididinti balsų kiekį nacionaliniu mastu yra dar didesni, nes ji galėtų išgremžti Kaliforniją, Niujorką, kur yra daug žmonių. Bet kalbant apie rinkimus noriu pasakyti tokį dalyką: Amerikoje žmonės gimsta žinodami, už ką jie balsuos ir paprastai nekeičia to įsitikinimo. Į šiuos rinkimus tu ateini turėdamas be galo mažą procentą žmonių, kuriuos gali įtikinti balsuot kitaip. Ir tie žmonės dažniausiai jau kažkuo įsitikinę, į kažką linksta, jiems reikia Obamos arba Reagano, arba Trumpo prieš 8 metus, kad jie pakeistų savo nusiteikimą, už ką balsuoja. Dėl tos priežasties Amerikos rinkimai susiveda į tokius visiškai mikro žaidimus, kurie primena net ne Lietuvą, o Šiaulių, Panevėžio dydžio apygardas. Mes kalbame apie dešimt tūkstančių žmonių, kurie nukryps į vieną arba į kitą pusę. Ir žmonės niekaip negali suprasti, dėl ko Amerikoje taip svarbu abortų teisės. Atsakymas yra paprastas: žmonės, kurie gali pakeisti savo nuomonę, yra moterys, gyvenančios priemiesčiuose. Tai labai svarbus blokas,  nuo senų laikų kaitaliojantis savo pozicijas į vieną ar kitą pusę. Viena vertus, tos moterys dažniausiai gana liberalios. Kita vertus, jos turi mažų vaikų ir nori apsaugoti mažus vaikus nuo problemų. Ir tam moterų blokui abortų draudimas tikrai yra labai nepriimtinas. Labai jautriai reaguojama į istorijas, kad moteris negalėjo gauti aborto ir dėl to važiavo į kitą valstiją, nespėjo,  turėjo sveikatos problemų ir pan.

Ir čia yra labai aiški sankirta dviejų kandidatų?

Absoliučiai. Bet čia yra sankirta, kurioje laimi Harris. Kitos sankirtos dviejų kandidatų yra ten, kur vis dar privalumų turi Trumpas. Sritis , kurioje Harris sekasi blogiau, yra vis dar ekonomika, nepaisant to, kad ekonomika Amerikoj atrodo geriau, bet ekonometriniai faktoriai irgi svarbūs. Infliacija, atlyginimai auga vėliau negu infliacija ir daug žmonių jaučia, kad viskas yra klaikiai pabrangę, atlyginimai dar nėra padidėję iki tos dalies. Žinoma, kita problema yra migracija.

 Labai sudėtinga vieta yra Pensilvanija, dabar ten vyksta daug reformų, yra pakankamai nemažai investavimo, Bideno atstatymo planas po truputėlį veikia, bet yra labai daug vietų, kurios yra labai nuskurdusios. Aišku, respublikonai norėtų paversti Pensilvanija antruoju Ohajumi, kurį demokratai galutinai prarado, nors tai buvo demokratų valstija. Dabar demokratams Pensilvanijoj laimėti rinkimus reikia didelės sėkmės.

Daug žmonių jaučia, kad viskas yra klaikiai pabrangę.

 O ten žmonės nusivylę ir turbūt Trumpas yra tas kandidatas, kuris atrodo kaip seni geri laikai?

Trumpas šituose rinkimuose negavo paramos iš profsąjungų, bet, pavyzdžiui, dalis profsąjungų paremė Kamalą Harris. Automobilių darbuotojai vieni pirmųjų pasakė, kad mes už Kamalą.

Automobilių pramonės profsąjunga?

Taip, bet pavyzdžiui, gaisrininkai ir visokie vairuotojai, išvežiotojai neparėmė, jie yra ir vienos, ir kitos partijos rėmėjai. Tai ten ta kova vyksta panašiai  ir noriu pasakyti, kad  Kamalai Harris tos valstijos nėra natūralios. Ji natūraliai puikiai jaučiasi Džordžijoje. Tai yra valstija, kuri turi labai didelį juodaodžių procentą ir ten tikrai sekasi puikiai. Jai neblogai sekas Arizonoje, Nevadoje ir panašiai. Bet būtent Pensilvanijoje ji nėra natūrali kampanintoja. Ir dabar, tiesą sakant, aš matau, kad ji po truputį apsiprato kalbėti ta vietine kalba, tai matyti, bet faktas yra tas, kad Trumpas atrodo natūraliau. Problema su Trumpu yra ta, kad  jis kampaniją daro savais būdais. Jis turi vieną geriausių kampanijos mašinų Amerikos istorijoje Respublikonų partijos, turi daug pinigų, turi nuostabius, labai patyrusius žmones, bet jis daro kampaniją savaip. Jam sako: „Žiūrėk, dabar tu sakyk, kad ekonomika bloga, nuvarėte šalį. Tai jeigu tu čia tokia  gudri, tai eik ir padaryk ką nors. Taigi tu valdžioj esi, tai kokia čia tavo kampanija — vis žadi ir žadi.“ Tai Trumpas to nesugeba iškomunikuoti. O kitas dalykas, kad Bidenas savo administracijos pradžioje, taip pat ir ta pati Harris, buvo labai pasidavę kairę pusę. Partija dabar yra labai stipriai atsitokėjusi. Vyksta grįžimas, negirdėjau nė vieno progresyviojo žodžio per visą Kamala Harris kampaniją. Jeigu pasiskaitytum jos kalbą 2020 metų, ten viskas apie sisteminį rasizmą, išnaudojimą ir t.t. Šį kartą viskas yra apie patriotizmą, jokių tų nesąmoningų dalykų nebėra. Tai demokratų  grįžimas į centrą vienareikšmiškai sugrąžino žmones, kurie nebenorėjo balsuoti už demokratus.

Mykolai, tu žinai tiek daug, kad tu negali apsispręsti, kas laimės. Tiesiog žinių kiekis yra per didelis, kad galėtum prognozuoti.Ką sako tavo vidinis balsas?

Mano vidinis balsas keičiasi per šiuos rinkimus. 2016 metais jaučiau, kad laimės Trampas, bet negalėjau tuo patikėti, dėl to sakiau jis nelaimės tikrai jokiais būdais. 2020 metais man buvo visiškai akivaizdu, kad laimės Bidenas. Per šiuos rinkimus bėda yra ta, kad mano nuojauta šokinėja. Liepą atrodo, kad Trumpas laimės į vienus vartus. Rugpjūčio mėnesį buvo visiškai akivaizdu, kad Kamala Harris gauna vis daugiau dalies ir atrodė, kad tų lubų vis nėra, nes kiekvieną kartą vis nauji žmonės ją paremia. Rugsėjį tų siganalų iš abiejų pusių tiek daug, kad net  sunku kažką  pasakyti.

Trumpas vis dar turi tą mistinį faktorių, kuris žmones priverčia keltis iš lovų namų ir ateiti. Kita vertus, yra daug labai pastebėjimų, kad, pavyzdžiui, Trumpo kampanijos energija slopsta. Čia panašiai kaip ir Lietuvos rinkimuose — tyrimu nuspėti, kas ateis balsuoti, išskyrus konservatorių rinkėjus, yra labai sudėtinga. Gal ateis balsuot už Vaitkų ar tas, kuris remia tautą ir teisingumą ar dar kažką. Labai sunku pasakyti. Tai Amerikoje lygiai taip pat. Ir vienintelis būdas Amerikoje, ką naudoja politikos technologai nustatymui kas ateis balsuoti yra bendros energetikos stebėjimas. Kiek savanorių yra, kiek ten kas vaikšto, kas ten mitinguose darosi. Ir atrodo, kad Kamalos Harris mitingai yra žymiai labiau geriau lankomi, bet jų yra šiek tiek mažiau. Trumpo mitingai yra dabar nebe tokie įdomūs, žmonės iš jų išeina. Yra nemažai sociologų, tik plačiai to neskelbia, nes čia būtų labai nepopuliaru dabar taip sakyti, bet daug kas sako, kad Trumpo magija galbūt slopsta ir žmonės dėl dabartinio Trumpo nesikels taip, kaip kėlėsi per paskutinius rinkimus, kuriuose už Trumpą prabalsavo kai kuriose vietose visos kaimo apygardos. Įsivaizduokim: mūsų Trakų rajonas, balsavimas, 25 proc. aktyvumas ir absoliučiai visi nubalsuoja už Trumpą. Ir tokių dalykų  tikrai negali nuspėti. Dabar tarsi to nusivylimo šiek tiek daugiau. Kita vertus, panašių panašių pokštų yra ir pas Harris. Pavyzdžiui, arabai labai nepatenkinti tuo, kaip ji elgiasi su Izraeliu, nes, jų nuomone, ji turėtų dabar kaip nors pasmerkti Izraelį ir bombarduoti Tel Avivą.

Trumpo magija galbūt slopsta.

Bet Trumpas elgsis dar blogiau.

Jie tai puikiai supranta, bet tiesiog balsuos už, pavyzdžiui, kokią nors žaliųjų kandidatę, kuri dabar dirba ties arabų balsu arba visai nebalsuos. Čia yra tokie dalykai, kuriuos sunku labai nuspėti.

Pakalbėkim apie rinkimus Lietuvoje. Kai tave kviečiau ateiti pas mane į tinklalaidę, sakiau, kad reikia pakalbėti ir apie tai, kad reikia grąžinti politinę reklamą Lietuvoje, nes rinkimai yra tokie nuobodūs. Yra vien debatai ir nieko, išskyrus debatus. Patys debatai yra devalvuoti, nes juos daro visi, kas tik nori ir atrodo, kad nieko ypatingo nevyksta. Tu sakei, kad tikrai vyksta ir yra visai įdomių dalykų. Tavo kompanija sukūrė įrankį, kuris stebi daugybę dalykų ir, matydamas tas tendencijas, tu daraisi įvairias išvadas?

Mūsų kompanija, duomenų analitikos bendrovė, stebim visą žiniasklaidą, visus socialinius tinklus. Ir ne tik skaičiuojame, kiek kartų kas išėjo ir kiek pasiekė auditorijos, bet mes taip pat bandome praplėšti tą žinutės voką ir surasti, kas yra parašyta viduje, t.y apie ką ten kalbama. Ir pabandėm padaryti tokius tyrimus,  pažiūrėjimus. Atvirai pasakius,tarsi intuityviai viską supranti, bet skaičiai yra nuostabu, jie atveria kitokius dalykus.

 Dabar iš žmonės yra apsistoję ties trimis kampanijos dalykais. Pirmas: vaikščiojimas iš durų į duris, kurio mes negalime suskaičiuoti, galim tik stebėti, kas ką socialiniuose tinkluose rašo, kas kiek susitikinėja su rinkėjais, kas kur važiuoja ir ką daro. Kitas kampanijos elementas yra ta nedidelė reklamos kampanija, kurią vis dar galima daryti. Statomi stendai, išleidžiami plakatai, kažkokie lankstinukai ir pan. Trečia kampanijos dalis yra mūsų žinių srautas:  kas vyksta socialiniuose tinkluose, spaudoje, apie ką mes rašome ir ką mes darome. Ir šią dalį išnagrinėjus aš pasidariau išvadas. Prieš kiekvienus rinkimus esminis klausimas yra suprasti, apie ką yra šie rinkimai, kas yra šių rinkimų esmė?

Tai apie ką yra šie rinkimai?

Apie konservatorius. Tai yra referendumas dėl konservatorių. Konservatoriai vyrauja paminėjimuose labai stipriai.

Tai yra referendumas dėl konservatorių.

Nes visi kalba apie konservatorius. Visi, išskyrus konservatorius.

Konservatoriai labai stipriai paminėjimo prasme pabėgę į priekį ir man atrodo, kad pirmą kartą tiek daug apie juos yra kalbama. Ir mes čia galim sakyti: konservatoriai neturi reklamos kampanijos, nieko nedaro, bet pozicija yra tokia, kad konservatoriai ir nekonservatoriai dabar yra. Laisvės partija yra antikonservatoriai, liberalai — antikonservatoriai, Skvernelis yra antikonservatorius, visi yra antikonservatoriai. Ir kai esi vienas prieš visus, kažkas ir už tą vieną mėgsta balsuoti. Kita vertus, kai pasižiūri į tokius objektyvius dalykus, matyti, kad konservatoriai nesugeba prisiimti nuopelnų dėl sienos ir migracijos sustabdymo, nesugeba prisiimti nuopelnų dėl to, kad ekonomika Lietuvoje auga ir estai su latviais mums dabar nuolatos pavydi. Konservatoriai dėl to neprisiima atsakomybės. Priešininkai iš tikrųjų yra labai pasimetę. Apie ką galima kalbėti, išskyrus Stambulo konvenciją ir genderizmą, kur taip nieko ir nepriėmė tie patys konservatoriai. Yra paradoksalu, kad toje situacijoje konservatorių dominavimas yra toks didžiulis. Mes keliais filtrais išfiltravome ir išanalizavome, kad 35 procentuose visų straipsnių, kuriuose minimi rinkimuose dalyvaujantys ryškiausi politikai ir partijos, yra minimi konservatoriai. Labai daug. Tik 10 procentų yra minimi liberalai ir socdemai. Ir  18 proc. minima „Nemuno aušra“.

O apie ką kalba konservatoriai?

Šiuose rinkimuose yra dvi didžiausios istorijos. Jas mūsų įrankiai surenka tokiu būdu: randame sakinius, kuriuose yra minimas politikas arba partija ir prašome surasti panašių sakinių visoje sistemoje tam tikru būdu. Tai temos, kurios labai stipriai išsiskiria šiuose rinkimuose, yra dvi.

Čia dirbtinis intelektas pasidarbavo?

Taip, čia mūsų modelis taip daro. Jis tiesiog ieško panašumų ir sugrupuoja labai gražiai Tai jis atrado, kad populiariausia tema rugsėjį buvo Remigijaus Žemaitaičio nesustojantis augimas. Remigijus Žemaitaitis auga, auga ir auga.

Gąsdinami žmones Žemaitaičiu? Pavojus, Žemaitaitis auga!

Ir pavojus, ir pasekmė.  Antra ryškiausia istorija — Laurynas Kasčiūnas. Daugybė sakinių, kurie panašūs ir neša bendrą žinią: Laurynas Kasčiūnas kažką veikia. Sunku patikėt, bet pastarąjį mėnesį Kasčiūnas yra dažniausiai  minimas politikas, aplenkęs ir prezidentą, ir Ingridą Šimonytę, Landsbergį ir Žemaitaitį.  Aš nesu matęs tokio politiko, kuris taip išnaudojo savo politinę poziciją. Rokas Masiulis  labai išnaudojo poziciją, bet jis turėjo tam kelis metus. Buvo Aurelijus Veryga, kuris irgi labai išnaudojo poziciją, bet jis taip pat kelis metus. Laurynas Kasčiūnas yra bičas, kuris per kelis mėnesius pavarė.

Taip  pat padarėme monitoringą pagal ryškumą, kas kelia daugiausia ryškių emocijų ir ryškiausių pasisakymų. Ir tai yra „Nemuno aušra“, nors ji  yra mažiau minima, palyginus su kitomis partijomis. Bet čia įdomus įdomus dalykas, nes Žemaitaitis, man regis, yra numeris 4-5 iš labiausiai minimų politikų šiuo metu, tuo tarpu partijos paminėjimai pradėjo kilti tik dabar. Žemaitaitis yra Žemaitaitis. Brendas „Nemuno aušra” yra kažkur labai giliai. Pavyzdžiui, pagal paminėjimus socdemų brendas yra aukščiau negu partijos lyderės Blinkevičiūtės paminėjimai. Tuo tarpu Žemaitaičio brendas lenkia partiją daug kartų. Širinskienė turbūt patenka į dvidešimtuką minimiausių politikų, bet tai yra labai žemai. Tai Žemaitaitis iš principo visą šitą dalyką tempia vienas.

Laurynas Kasčiūnas yra bičas, kuris per kelis mėnesius pavarė.

Man dar įdomu buvo liberalai. Liberalų sąjūdžio paminėjimų yra žiauriai daug. Žinoma, lyderė čia  yra Viktorija Čmilytė-Nielsen. Absoliučiai. Ji viena tempia labai didelį paminėjimų kiekį.

Ji labai daug dirba, eina į visus debatus pati.

Aš negaliu patikėti. Ji tempia partiją ant savo rankų ir sakyti, kad Seimo pirmininkas visuomet taip daro, tikrai negalima. Seimo pirmininkas gali būti sėkmingai nematomas, paklauskit Viktoro Muntiano. O Čmilytė matosi. Šitiems mūsų tyrimams reikia rinkiminio išbandymo, kad mes matytume, kas veikia ir kas ne. Bet jeigu man leistų spėti, aš sakyčiau, kad paminėjimų dažnumas tau primena, kad yra tokie žmonės, už kuriuos reikia balsuoti. Ir Čmilytė yra minima dukart daugiau negu, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis, turbūt artimiausias lieberalų konkurentas, kovojant dėl nekonservatoriško, bet sisteminio balso. Tiesa, Skvernelis turi dar to patrauklumo rinkėjui visai iš kitos pusės, bet matosi, kad partijos yra gana panašios. Tai  šitoje situacijoje tą partijų kovą pagal ryškumą laimi tikrai liberalai ir Čmilytė.

Dar vienas labai įdomus dalykas iš to tyrimo — platformos, kuriose veikia partijos. Juk yra daugybė dalykų: yra nacionalinė žiniasklaida, yra toks fenomenas, kaip nacionalinė spauda, yra regioniniai portalai, regioninė spauda. „TikTokas” galų gale, čia Eduardas Vaitkus pagrindinis politinis tiktokeris Lietuvoje, ar ne?

Taip. Mes viską skirstom pagal skirtingus kanalus, žiūrime, kur kas vyksta. Žinome, kad LRT daugiausia apie rinkimus rodo šiuo metu, TV3 yra antroje vietoje pagal paminėjimus politikų, LNK gerokai atsilieka, bet įdomus dalykas yra tie kanalai, kurių mes anksčiau sistemiškai nestebėjom, nes neturėjome būdo.  Pavyzdžiui, „YouTube.“ Tai čia didžiausią kiekį video turi sukūręs Eduardas Vaitkus ir didžiausiame kiekyje video minimas yra Eduardas Vaitkus. Antras — Artūras Orlauskas. Tai yra žmonės, kurie labiausiai dominuoja šitoje medijoje. Jeigu pažiūrėsi „YouTube“ minimas partijas ar jų atstovus, tai konservatoriai vis dar yra pirmi. Į antrą vietą išsiveržia „Nemuno aušra“, bet Liaudies partija krenta žemyn, nors Vaitkus dominuoja. Mes jau esam kalbėję per prezidento rinkimus, kai nežinia iš kur atėjęs Vaitkus akimirksniu mobilizavo visą prorusišką,  antisisteminį balsą. Noriu pasakyti, kad antisisteminio balso tikrai yra ir „TikTok“ yra kur kas geriau tinkamas tuos balsus rinkti negu „YouTube.“ Jo algoritmas yra labai konservatyvus, tu ateini, pažiūri ilgai filmą ir tuoj „YouTube“ pradės rodyti panašius video. O „TikTok“ algoritmas yra toks: tu pažiūrėsi vieną video su Vaitkumi ir tave užplūs 100 video apie Vaitkų.

Ir pabaigai pabandykime užlenkti pirštus į viską, ką kalbėjome. Pirma vieta rinkimuose – socdemai ar konservatoriai po dviejų turų? Didžiausia frakcija Seime?

Manau, kad konservatoriai. Antroje- socdemai. Ir Žemaitaitis trečias po pirmo turo. Juo daugiau žmonės girdės, kaip konservatoriai sako: „Žemaitaitis”,  tuo daugiau šansų, kad žmonės sakys: „Ai, Karbauskis buvo faina, bet dabar balsuosiu – bus Žemaitaitis.“