„Padirbėjome ypatingai vaisingai ir visuotinai apsisprendėme, kad pagrindinė mūsų kryptis ir veiklos prioritetas yra valstybės atsparumas bendrąja to žodžio prasme. Priemonės, tikslai, analizės, viešos iniciatyvos, valstybės atsparumui didinti – tai apima daugybę segmentų, nuo gynybos plačiąja prasme iki nacionalinės savimonės ir daugelio kitų dalykų, tai man atrodo tikrai yra ką veikti“, – Eltai sako E. Jakilaitis.
„Dabar jau esame apsisprendę, kad vieną konkretų tyrimą įgyvendinsime – kaip efektyvinti viešąjį sektorių tam, kad tas lėšas galima būtų nukreipti gynybai ir kitiems atsparumo didinimo veiksmams. (…) Koordinuoti tą visą veiklą ėmėsi Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius“, – teigia politika.lt visuomeninės organizacijos įkūrėjas.
Savo ruožtu ISM rektorius Dalius Misiūnas pažymi, kad įvairiapusis atsparumas itin reikšmingas šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Todėl, anot jo, tai turi tapti Lietuvos valstybės ir visuomenės strategine ašimi.
„Galvojant apie geopolitinį kontekstą, akivaizdu, kad atsparumas turi tapti praktiškai mūsų strategijos ašimi. Tie 30 metų Lietuvos sėkmės istorijos yra tikrai kažkas, kuo galima džiaugtis. Tačiau, neužsimirštant, reikia galvoti apie kitus 30 metų ir bene svarbiausias dalykas, ko mūsų valstybei reikės, ir yra atsparumas per kelias dimensijas. Visų pirma, per gynybos pasirengimą, tiek tą kietąjį, tiek minkštąjį, per švietimą, kaip mes to pagalba ugdome savo tapatybę ir kritinį mąstymą“, – teigė D. Misiūnas.
Kitas politika.lt visuomeninės patariamosios tarybos narių – verslininkas Robertas Dargis – atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu itin trūksta aiškios valstybės veiklos krypties, o taip pat nėra iki galo aiškūs ir dalies visuomenės lūkesčiai.
„Matome skaudžių vietų mūsų valstybės trajektorijoje, toje raidoje, kurią nuėjome per trisdešimt kelis metus. Ir mums reikia truputėlį kalibruotis kompasą – kokie yra įvairių visuomenės grupių lūkesčiai, ar teisingu kursu judame toliau, kokie laukia valstybės iššūkiai, kokios priemonės leistų daryti valstybę atsparesnę visoms mūsų grėsmės“, – Eltai sakė R. Dargis.
„Todėl, šioje vietoje, manau, kad toks intelektualus žmonių, be intereso ieškančių kelio, pokalbis yra labai reikalingas ir turintis erdvę Lietuvoje. (…) Šiandien sutarėme, kad kitam kartui pasidarysime gerą diskusiją su sociologais, kad gerai nusiskanuotume, kur mes esame. Tada žinosime, kokie yra visuomenės grupių lūkesčiai, jų matymas, kas jiems yra svarbu, kas jiems skauda. Po to galima susiformuluoti sau tam tikrą tyrimų sistemą, iš kurios susikurtume pagrindą, ant kurio galima būtų pradėti daryti kažkokias jau strategijas, kurios galėtų turėti poveikį“, – teigė verslininkas.
Būtent kokybiškų tyrimų rengimą kaip vieną iš didžiausių lūkesčių šiam projektui pabrėžia „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Pagrindinis lūkestis projektui yra užpildyti vakuumą gerų, kokybinių tyrimų, kurie padėtų formuoti mūsų valstybės ateities raidą. Visų pirma, ekonomikos politiką – nuo mokesčių iki to, kokiais save matome kaip valstybę, ar ir toliau būsime paslaugų centrų šalis, ar matome save kaip evoliucionuojančius į didesnę pridėtinę vertę kuriančią valstybę“, – sakė G. Kaminskaitė-Sanders.
Visuomeninę politika.lt patariamąją tarybą sudaro kanalo vadovas E. Jakilaitis, kompanijos EIKA įkūrėjas R. Dargis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė, istorikė Rūta Kačkutė, „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters, verslininkas, investuotojas Tomas Kučinskas, ISM universiteto rektorius D. Misiūnas, Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas, taip pat Kovo 11-osios akto signataras, verslininkas, investuotojas Jonas Tamulis.
Pasak kanalo vadovų, viešosios įstaigos politika.lt veikla ir tyrimai bus finansuojami verslo ir privačių asmenų lėšomis.