Skirmantas Malinauskas ir Eglė Samoškaitė
Tinklalaidėje „Politika.“ apžvalgininkas Skirmantas Malinauskas teigė, kad, tikėtina, jog palankios sąlygos tokiai veiklai galėjo susidaryti iš įvairių Europos šalių per Lietuvą gabenant gėles.
„Ten yra dideli finansiniai srautai, jei kalbame apie verslininkus, pavyzdžiui, iš Nyderlandų, iš Vakarų Europos. Jie, perveždami gėles, turi kirsti sieną į Rusiją, tam reikalingi leidimai, o mes, esame išorinė Europos Sąjungos siena“, – aiškino jis.
Apžvalgininkas iškėlė kelias versijas, kaip buvo įmanoma pražiopsoti per sieną keliaujančią tokio masto kontrabandą.
„Vienas variantas, tai yra, kad tu gali per kyšį lengviau susitarti ir gauti tuos fitosanitarinius leidimus, ir tiesiog be problemų vežti greitai gendančias gėles. Antras variantas, kad pagal procedūrą jas turi patikrinti tarnybos inspektoriai.
Tai reiškia, kad iš esmės jie turi atidaryti fūras, pasižiūrėti, kas ten yra, ir vėliau, kai tai jau yra padaryta, per sieną važiuoti yra žymiai lengviau. Kitaip tariant, pasieniečiai galvoja, muitininkai galvoja, kad viskas jau sužiūrėta“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Pasak kartu pokalbyje dalyvavusius LRT.lt žurnalistės Eglės Samoškaitės, šioje situacijoje galima įtarti ir politinio palankumo aspektą, kadangi, kiek ankščiau, tarnybos darbuotojai ir klientai jau teikė pranešimus apie, jų nuomonę, keistą naujojo vadovo elgesį.
„Viena mano kalbinta verslininkė teigė, kad turėjo būti tas politinis palankumas, nes kodėl tas naujasis tarnybos vadovas toks drąsus ir taip drąsiai organizuoja tam tikras patikras? Pavyzdžiui, mėnesį staiga padaro siaubingą griežtumą, mėnesį viską leidžia ir panašiai“, – sakė ji.

Pagrindinė sąsaja – patarėja
Skirmanto Malinausko teigimu, didelį svorį šioje istorijoje kalbant apie politinį palankumą ir santykį tarp politikų bei VAT gali turėti Sauliaus Skvernelio patarė Agnė Silickienė. Anot apžvalgininko, jų santykis, pasitikėjimas vienas kitu įtarimų jau nuo pat pradžios kėlė ir S. Skvernelio bendražygiams.
„Atėjusi į valstybės tarnybą A. Silickienė akivaizdžiai demonstravo savo ypatingai gerus santykius su s. Skverneliu. Ji galėdavo pas jį į kabinetą užeiti be jokių skambučių. Tuo metu departamentui, kiek pamenu, vadovavęs Tomas Žilinskas buvo tarsi pastumiamas į šoną ir prasidėjo trintis. Politinė komanda, žmonės aplinkui pradėjo S. Skvernelio klausti: „Kas čia vyksta?“, – sakė S. Malinaukas
Kadangi, kaip aiškina apžvalgininkas, A. Silickienė neturi ypatingų ar išskirtinių kompetencijų, kurios grįstų jos naudingumą ir reikiamumą pareigose, galima įtarti, kad tai paremta draugyste ir asmeniniu ryšiu.
„Ir dabar yra kažkoks ryšys, kuris yra neatskleistas, kuris yra nepakomentuotas. S. Skvernelio klausia, ar čia jūsų dešinioji ranka, jis sako: „Tai gal kairioji?“. Taip atsakinėti nereikėtų, nes akivaizdu, kad per daug žmonių puikiai supranta, jog yra ryšys.
Klausia ir tos pačios A. Silickienės, kuri į klausimą irgi atsakinėja labai aptakiai: „Viskas deklaruota“. Tai tikrai ne viskas deklaruota ir ta pažintis yra sena. Dėl to ir kyla klausimas, kodėl yra toks pasitikėjimas?“, – pasakojo S. Malinauskas.

Nekalbėjimas – didelė klaida
Abu pašnekovai sutarė, kad minėtų dalykų neatskleidimas, nekalbėjimas apie kratas ir jų priežastis bei galimus pareikštus įtarimus, Sauliui Skverneliui gali būti labai kenksmingi.
„Kodėl abu politikai tyli? Visiška nesąmonė yra teigti, kad „Pasirašiau ir negaliu komentuoti“. Visą laiką pasveri, kas nepakenks tyrimui, ir pasakai.
Prokurorai patys nubausti negali, turi eiti į teismą. Teisme tu visada apsigintumei, kadangi tai yra tavo reputacija“, – teigė S. Malinauskas.
Toks jo elgesys leidžia susidaryti prielaidoms apie galimus jam pareikštus įtarimus.
„Pats S. Skvernelis tai galėtų išsklaidyti ir labai aiškiai atsakyti į tuos klausimus neatskleisdamas detalių. Ir kadangi jis to nedaro…
Aš visą laiką jam siūlydavau gintis. Jis žino taisykles komunikacinės krizės metu: greitis, atvirumas ir tiesa. Meluosi – pagaus, tylėsi – kiti kalbės, kalbėsi atvirai – tavim tikrai patikės“, – aiškino apžvalgininkas.
Pasak E. Samoškaitės, toks jo elgesys stipriai kenkia ne tik jo politiniam įvaizdžiui, bet ir gali lemti, kad ši S. Skvernelio kadencija bus paskutinė.
„Jeigu jis pasielgs taip pat, kaip ir Starkevičius, tai yra atsisakys duoti parodymus, teisiškai tai yra protinga taktika, politiškai – nelabai. Visiškas tylėjimas nieko gero nerodo. Atrodo, kad tu galvoji, ką apie tave tos tarnybos turi ir kaip tau čia neprisikalbėti“, – sakė ji.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje.












