Spotify

Net jei pasitvirtintų ne visa informacija, tai svarbus Ukrainos pajėgumus gintis įrodantis veiksmas. Taikytasi į bombonešius, kurie naudojami atakoms prieš Ukrainos miestus. Tuo pačiu jie strateginės reikšmės, nes yra Rusijos branduolinės triados elementas.

Joe Bideno administracija kadaise nesidžiaugė, kai ukrainiečiai taikėsi į rusų ankstyvo įspėjimo radarą, nes tai traktuota kaip rizikos veiksnys branduolinės eskalacijos aspektu. Radarai, priešingai nei aviacija, nėra naudojami tiesiogiai vykdant agresiją prieš Ukrainą. Tad pirmu atveju galėjo būti keliamas klausimas kiek taikinys reikšmingas Ukrainai. Antruoju tokia prielaida netinka.

Pastarieji įvykiai atskleidžia Putino problemas. Tai, kad jis sugebėjo Ukrainą, kuri kadaise Rusiją laikė broliška šalimi, paversti Europos gynybos nuo agresoriaus bastionu, savaime yra katastrofiška nesėkmė. Bet ir taktiniame lygmenyje kyla bėdų.

Pastarieji įvykiai atskleidžia Putino problemas.

Donaldo Trumpo administracija žengė į Baltuosius rūmus siekdama susitarti su Maskva. Ir pateikė dosnų pasiūlymą: pripažinti Krymą Rusijos dalimi, užverti duris Ukrainos narystės NATO perspektyvoms, faktiškai pripažinti okupuotas teritorijas. Visgi net ir toks planas Kremliui pasirodė nepakankamas; reikalauta, kad ukrainiečiai užleistų net ir savo kontroliuojamas žemes bei visiškai nusiginkluotų.

Į Jungtinių Valstijų prezidento ištiestą ranką buvo pažiūrėta pašaipiai: Keithas Kelloggas, Trumpo patikėtinis Ukrainai, sekmadienį teigė, kad Trumpas paprašė Putino per savaitę nuo jų pokalbio pateikti sąlygas tolesnėms deryboms. Laikas ištiksėjo, tačiau Vašingtonas nieko nesulaukė. Kremlius toliau nuosekliai atmeta Jungtinių Valstijų siekį skelbti paliaubas, kurį visapusiškai remia Ukraina.

Tad galimi du scenarijai. Pirmasis – Putinas perspaus. Agresoriaus apetitas toks beribis – ir toks neadekvatus situacijai, – kad amerikiečiams neliks nieko kito kaip tik keisti taktiką. Iš nuolaidžiavimo, į spaudimą. Net 82 Senato nariai iš šimto tiesiog spirga ties parengtu planu drastiškai griežtinti sankcijas. Tereikia sulaukti „žalios šviesos“ iš prezidento. Nepaisant akivaizdaus Trumpo intencijų ignoravimo, ji kol kas nebuvo uždegta.

Kremlius tikisi antrojo scenarijaus: kadangi Trumpui Ukraina nėra prioritetas, esama situacija jam atsibos. Taigi, amerikiečiai atsitrauks iš derybų, o tuo pačiu atskirs karo klausimą nuo dvišalio bendradarbiavimo su Rusija. Tad agresija tęsis, o administracija ieškos būdų vystyti ryšius su rusais.

JAV politinis elitas nėra linkęs nuolaidžiauti Kremliui.

Pastarasis scenarijus – įmanomas, bet sudėtingas. Jungtinių Valstijų politinis elitas nėra linkęs nuolaidžiauti Kremliui. Priešingai, Trumpo pasirinkta taktika daugumai – svetima. Be to, prezidentui būtų sunku pristatyti atsitraukimą kaip sėkmę, ypač žinant, jog jis asmeniškai žadėjo karo klausimą išspręsti akimirksniu. Bėgimas nuo realybės primintų Bideno nesėkmingą pasitraukimą iš Afganistano, kuris kainavo Demokratų lyderiui didžiulį politinį kapitalą.

Tad Putinas daro klaidų. Svarbu, jog jomis Vakarai pasinaudotų.