Spotify

Kultūros dalyviai dalijasi mintimis. Rašytoja Rasa „Litmenyje“ prisipažįsta iš pacifistės tapusi militariste, poetas Tadas pastebi autoritarizmo grėsmių. Filosofas Gintautas per LRT radiją svarsto, kad mūsų politikai, jau palaidoję gerovės valstybės idėjas, dabar krypsta nuo atsparumo prie saugumo strategijos. Neva Lietuvos visuomenė nėra pakankamai atspari svetimai įtakai, todėl būtina žmones apsaugoti. Kaip? Ogi atribojant nuo žalingos informacijos. Saugumo kol kas neįsivaizduojame be uždarumo.

Saugumo kol kas neįsivaizduojame be uždarumo.

Baiminantis komendantinės cenzūros, norisi atkreipti dėmesį į puikaus kultūrinio atsparumo reiškinius. Pirmiausia, tai – lietuviškas humoras. Laidų „Dviračio žynios“ ir „Laikykitės ten!“ kūrėjai bei kiti tautiniai komikai varžosi tarpusavyje nevengdami nei kontroversiškų, nei skaudžių temų. Pokštaudami jie atsikerta priešiškai propagandai, narsto tautinius prietarus, kritikuoja aukščiausius pareigūnus, išdidina savo pačių ydas. Humoristai gal iškart neužlopo ideologinių valstybės saugumo spragų, bet užtat taikliai į jas nurodo.

Kitas kultūrinio atsparumo pavyzdys – atsisakymas Lietuvoje rodyti filmą „Anora“. Šiapus ir anapus Atlanto laurų prisiskynusios juostos mūsų kino teatrai pažiūrėti nepakvies. Ir ne todėl, kad ją uždraudė cenzūra. Spėju, kad moralinio filmų platintojų kompaso rodyklę pakreipė net ne ministerija ar Kino fondas, o tik Ukrainos pavyzdys.

Joks komendantas nesikreipė ir į „Sofoklio“ leidyklą, apie tai žinau iš pirmų lūpų. Jungtinių Valstijų viceprezidento J.D. Vance‘o jaunystės autobiografiją  išleidęs jaunimas pats apsisprendė išimti knygą iš prekybos, nes pasibjaurėjo amerikiečio mėgavimusi galia prieš besiginantį Volodymyrą Zelenskį.

Visi suprantame, kad kai kurie lietuviai nesunkiai parsisiųs tą filmą ir paskaitinės „Hilbilių elegiją“. Ši, beje, platinama Ukrainoje. Visai nenustebsiu, jeigu, po kurio laiko ar pasikeitus aplinkybėms, abu kūriniai išnirs normalioje Lietuvos apyvartoje, nes priešiškos agitacijos juose nėra. Čia svarbesnis ne atsisakymo tiekti filmą ir knygą rezultatas, o simbolinė šių žingsnių reikšmė ir jų atgarsiai. Apie mūsų kultūrininkų veiksmus stabdant „Anorą“ ir „Hilbilių elegiją“ pranešė įtakingi pasaulio žiniasklaidos kanalai. Šių įvykių nenutylėjo nei pikti rusų, nei dėkingi ukrainiečių propagandininkai.

Kaltinantieji mus varžant žodžio laisvę, pamiršta apie kitą – sąžinės laisvę.

Amerikos lyderiai pamokslauja europiečiams, kad žodžio laisvė – tai pamatinė vertybė, tarsi Senajame žemyne jau tvyrotų autoritarinė cenzūra.  Kaltinantieji mus varžant žodžio laisvę, pamiršta apie kitą – sąžinės – laisvę. Kol pajėgiame elgtis taip, kaip pataria protas ir liepia sąžinė, tol esame atsparūs ir užsienio agresoriams, ir vietiniams autoritarams.