Spotify

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius šią savaitę atvirai pareiškė, kad Žemaitaičio buvimas koalicijoje kelia grėsmę pačiai partijai, o nuolatinė jo priežiūra – lyg mažamečio vaiko. Nepaisant to, ministrė pirmininkė laikosi tvirtai įsikibusi dabartinės koalicijos sudėties.

„Socialdemokratai paradoksaliai elgiasi kaip populistai. Šiandien jie elgiasi destruktyviai ir, nors aš bijau tą pasakyti, bet man atrodo, kad jie jau pamiršo, jog yra nacionalinio lygmens atraminė Lietuvos partinės sistemos partija“, – teigė „Politika.“ tinklalaidėje apsilankiusi politologė Rima Urbonaitė.

Lūžis įvyko seniai

Žvelgiant į partijos istoriją, jos šaknis ir pamatines vertybes kyla klausimas, kada socialdemokratų partijoje įvyko lūžis, lėmęs dabartinį darbo modelį ir pozicijas. Pasak R. Urbonaitės, tai ne šių dienų aktualija.

„Aš manau, kad lūžis įvyko jungiantis su LDDP (Lietuvos demokratinę darbo partija – aut. past.). Jau tada galime matyti transformaciją į valdžios partiją, kai į antrą, o gal net ir trečią planą buvo nustumta ideologija. 

2012 metais koalicija buvo sudaryta su Paksu ir Uspaskichu, nors tuo metu jau buvo aišku, kas jie tokie yra“, – aiškina politologė.

Nors, politologės manymu, 2017 metais socialdemokratai turėjo galimybę partiją sugrąžinti ant bėgių, tuo jie nepasinaudojo.

„Socdemų partijoje nebeliko politikos. Ten tikrai labai trūksta intelektinio potencialo, ką rodo ir vakar Seime išsakyta Ingos Rugininės kalba. 

Tik norėčiau pasakyti, kad nusirašinėti yra negražu, nes aiškiai matosi, jog kai kurias tezes ji nusirašė nuo Ainės Ramonaitės“, – sako R. Urbonaitė.

Pakėlė reitingus „Nemuno aušrai“

Dėl pastarųjų mėnesių įvykių socdemai tiek iš visuomenės, tiek iš opozicijos sulaukė nemažai kritikos, tačiau jų koalicijos partnerių reitingai kilo. Nors daugelis nerimauja dėl tokio „Nemuno aušros“ šuolio į viršų, politologė siūlo to nesureikšminti ir teigia, kad tai yra partijos lyderio taktika, kuri gali niekada ir nesibaigti.

„Žemaitaičiui reikia būti dėmesio centre, o be dramos tu ten nebūsi, todėl socdemai ir gyvens nuolatinėje dramoje. Tai yra sėdėjimas ant parako statinės, kur tave visą laiką šokdins.

Būtų gerai, kad socdemai pagaliau susipažintų su šio veikėjo veikla iš tikrųjų ir kad suprastų, jog dalis visuomenės jaučiasi neginami nuo jo. Ką jie šiaip ir turėtų daryti“, – sako R. Urbonaitė.

Politologė pabrėžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos nieko kaltinti nereikėtų, nepaisant to, kad buvo bandymų atsakomybę permesti kitiems – socialdemokratai patys save pastatė į tokią padėtį.

„Tai yra Remigijaus Žemaitaičio modus operandi (veikimo būdas – aut. past.) ir man kyla klausimas, kodėl jis aiškus visiems, bet ne patiems socdemams. Kodėl demokratų modus operandi buvo blogesnis?

Jie žiūrėjo labai trumparegiškai – pamatė, kad konkurencija su Skverneliu didelė, atsvaros, kokią galėjo Paluckas padaryti Skverneliui, nebeliko, o Ruginienė tą atotrūkį tik padidino, tai reikėjo spręsti problemą. Kadangi dalis šių partijų rinkėjų persidengia, jie pasirinko kelia su „Nemuno aušra“, bet, deja, trumparegystė turi liūdnų pasekmių“, – kalba Urbonaitė.

Kas toliau? 

M. Sinkevičiaus jau pareiškė, kad tai, kas dabar vyksta, socialdemokratams neša mažai naudos, o partijos laidotuvių procesijos vedliu jis būti nenori. Rima Urbonaitė sako, kad partija vis dar turi kelias išeitis, nors ir labai sudėtingas.

„Dabar jie turėtų surinkti geriausius socdemų protus, o, jeigu reikia, kviesti ir žmones iš šono tam, kad padarytų tikrą strategiją, nes kaip teigė profesorius Kūris: „Dabar ne tik strategijos nesimato, bet ir taktikos“. Ir aš negaliu su juo nesutikti.

Tai būtų kertinis ėjimas, aišku, iš pradžių galbūt socdemai ir nukentėtų, bet strategija juk neapsiriboja susidėliojimu pagrindinių vertybinių ideologinių pozicijų, o tai padėtų ruoštis kitiems rinkimams“, – kaip partijai iki galo „nesusideginti“ aiškina politologė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos nereikėtų atmesti ir mažumos vyriausybės galimybės.

„Aš suprantu visas priežastis, dėl ko jie jos bijo, jų yra ir objektyvių, bet net ir tai būtų variantas. Tai būtų didžiulis atsakomybės permetimas tai pačiai opozicijai, kuri negalėtų labai spardytis, pavyzdžiui, dėl gynybos.

Taip, trumpuoju laikotarpiu tu gali pralošti, tai būtų labai rizikinga, bet toks sprendimas ateityje galėtų duoti tam tikrus dividendus“, – sako R. Urbonaitė.

Viešojoje erdvėje vis dar sklando ir klausimas apie Sauliaus Skvernelio galimybę grįžti į valdančiąją koaliciją ir taip pakeisti Žemaitaitį, tačiau, pasak politologės, tai pareikalautų didelių pastangų.

„S. Skvernelis tikrai socialdemokratus priverstų sunešioti geležines klumpes. Čia jau ateitų taip, kad maža nepasirodytų. Tai šitas scenarijus būtų labai sudėtingas, nes socdemai tiesiog praleido progą ir pridarė pernelyg daug, kad Skvernelis lengva koja grįžtų“, – kalba Urbonaitė.

Ką pasirinks?

Anot politologės, labiausiai tikėtinas scenarijus – viskas liks taip, kaip yra dabar.

„Jeigu kažko esminio neįvyks – lūžio socdemų galvose, jie elgsis nuosekliai ir koalicija bus“, – teigia R. Urbonaitė.

Pasak jos, lieka tik pasidžiaugti, kad valstybės likimas priklauso ne tik nuo politikų.

„Tų valdžių buvo visokių ir, jeigu mūsų valstybė priklausytų tik nuo politikų, tai mums jau seniai būtų „kapec“, bet labai džiaugiuosi, kad ją, ačiū Dievui, kuria ne tik politikai, bet ir piliečiai“, – sako politologė.

O tai, ką už uždarų durų kalba ir pripažįsta politikai, galite išgirsti perklausę visą pokalbį viršuje arba „Spotify“ bei „Youtube“ platformose.