Pažadėjo-patiešijo, netesėjo-negriešijo?

 Čia apie ką?

 Ar nebus apie socialdemokratus?

Čia turbūt apskritai apie politikus, ypatingai tai jaučiasi prieš rinkimus kokie jie bebūtų — ar savivalda, ar Seimas, ar prezidento rinkimai, ar Europos Parlamento. Bet tai yra absoliučiai natūralu ir tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visoms valstybėms.

Tai pažadėti-patiešyti, netesėti-negriešyti?

Ne. Tiesiog yra taip, kad tu visą laiką nori pasiekti daugiau, ar ne? Tai natūralu. Tu rašai sau programą, tu tiki, kad gali padaryti.

Pats sau keli maksimumą?

Be abejo, tam tikri ambicingi planai, siekiai ir norai, kad atlieptum lūkesčius žmonių. Kita vartus, puikiai gali suprasti, kad labai priklausys nuo to, kiek tu gausi žmonių pasitikėjimo, kiek turėsi mandatų Seime, kiek tave palaikys kitos politinės jėgos, kokį rasi tam  kompromisą ir sutarimą.

Didelė, išsami jūsų programa, apie daug ką galima diskutuoti, ginčytis, bet matyti, kad padirbėta iš esmės. Bet paklausiu apie tai, ko nėra šioje programoje —nėra įsipareigojimo dėl partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimo. Kodėl tai dingo?

Nepasakysiu, kad tai dingo. Reikia skaityti, kad mes įsipareigojame spręsti problemas ir žmogaus teises visose srityse, taip pat ir žmonių, kurie gyvena ne santuokoje. Ir kiek aš turiu susitikimų, kiek kalbu su žmonėmis, yra labai svarbu išspręsti kartu gyvenančių žmonių problemas.

Bet jūs supratot, ką aš turiu omenyje? Aš pirmiausia turiu omenyje seksualines mažumas, seksualinių mažumų šeimas ir partnerystę bendrai.

Dėl šeimų mes niekada nesiginčijom ir nesiginčysime. Niekada. Ir dabar tą patį sakau: kiekvienas žmogus supranta  kas yra jo šeima, kas yra mano šeima, kas jūsų šeima. Ir čia neįmanoma apibrėžti jokiuose įstatymuose. O santuokos mes neliečiame, nes ar pribrendę tam esame? Ar mes rasime sutarimą tam, kad įtvirtintume  civilinius santykius kartu gyvenančių ar dviejų moterų, ar dviejų vyrų.

O santuokos mes neliečiame, nes ar pribrendę tam esame?

Anksčiau programose socialdemokratai buvo tam pribrendę. Šitoje programoje nėra pribrendę?

Pažadėjo-patiešijo. Tai gal geriau nežadėti to, ko tu negali padaryti? Aš asmeniškai nuoširdžiai sakau, kad balsuosiu už partnerystę. Ir tikrai tai palaikau. Bet aš esu pirmininkė partijos, kurioje yra per 14 tūkstančių žmonių. Kai aš važinėju, susitikinėju su žmonėmis, aš matau, kad mums reikia daugiau įdirbio, daugiau brandos, daugiau tolerancijos ir supratimo, ir kalbėjimo. Ir žinot, ko mums tikrai nereikia šitoje srityje, kuri skaldo visuomenę ir kažkas naudojasi tuo ir baubus piešia — tai mums tikrai nereikia cirkų daryti, kuriuos, pripažinsiu, darė kai kurie Laisvės partijos atstovai, perlenktdami lazdą. To daryti nepatarčiau niekam, kadangi jau labai daug metų esu politikoje ir daug nugyvenusi. Čia kaip tik reikia atrasti įtikinimą žmonėms, kada tau pradeda eiti šiurpuliukai per kūną, kai pavyzdžiui, sutinki vienos homoseksualios mergaitės mamą. Kai ji kalbėjo šiurpuliukai ėjo per kūną. Tada tu gali suprasti suprasti ir patikėti, kad tą reikia padaryti. Bet kai perlenki lazdą, degini knygas, nešioji prezidentams picas ir dar kažkaip išsidirbinėji, na, nereikia to.

Bet mes kalbame ne apie Laisvės partiją, o socialdemokratus. Ar Aušrinės Marijos Pavilionienės ir Margaritos Jankauskaitės laikai Socialdemokratų partijoje praėjo? Dabar socialdemokratai yra krikščioniški socialdemokratai?

Ne. Dabar socialdemokratai yra tokie, kokie ir buvo. Man atrodo, kad atvirkščiai, tuo laiku net nebuvo bandymų, realių bandymų, kad būtų įregistruoti.

Buvo balsai tyruose, buvo registravimai, siūlymai

Bet buvo  tie balsai tyruose, pabandymas įsivaizduoti, kaip keičiasi mūsų visuomenė, kaip keičiasi požiūris mūsų žmonių. Mums reikia tą požiūrį keisti. Visuose susitikimuose aš pabrėžiu žmonėms, kad reikia išspręsti tų dviejų nesusituokusių gyvenančių žmonių, dviejų moterų gyvenančių, dviejų vyrų  gyvenančių klausimus. Aš dar kartą jiems pabrėžiu: mes ne apie santuoką kalbame, mes jos neliečiame. Yra Konstitucija, santuoka yra vyro ir moters. Mes kalbame apie du žmones gyvenančius.

Neseniai skaičiau Stepono Kairio mintis. Jis socialdemokratų minties Lietuvoje patriarchas, vienas iškiliausių politikų ir pasaulio teisuolis. Ir jis sako, kad pagal tai, kaip sėkmingai gyvena mažumos, o ne dauguma, galima spręsti apie krašto gerovę. Jūs sutinkate?

Absoliučiai sutinku. Nuo to laiko jau šimtmetis praėjo. Dabar aš labai nuoširdžiai sakau, šitoje geopolitinėje situacijoje Rusijos karo , pradėto prieš Ukrainą  reikia neskaldyti visuomenės. Tai yra labai svarbu visais atvejais neskaldyti visuomenės, ne tik šiuo atveju.

Ponia Vilija, ar tai yra visuomenės neskaldymas, ar tai yra pataikavimas daugumai? Visuomenės neskaldymas, kažkoks konsolidavimas, visuomenės nuomonės teikimas, telkimas, pakėlimas iki tam tikro lygmens. Lyderiai keičia visuomenės nuomonę, o ne jai pataikauja. Tai čia turbūt yra esminis dalykas. O grįžtant prie Stepono Kairio citatos — ar socialdemokratai dėl to, kad programoje neparašė juodu ant balto, netapo pataikautojais daugumai, užuot buvę silpnesniųjų ir mažesniųjų gynėjai, apie ką ir yra socialdemokratinė esminė mintis?

Aš tikrai nesutinku su tuo, socialdemokratai niekam nepataikauja. Socialdemokratai vertina esamą realybę. Socialdemokratai mato labai daug problemų šioje visuomenėje ir mūsų valstybėje. Negyvenkime vien tik nedideliame Vilniaus burbule. Kada tu išvažiuoji į Lietuvą, kada bendrauji su žmonėmis ir kada matai ir tų pačių vilniečių, gyvenančių miegamuosiuose rajonuose — kokios problemos juos kamuoja, kas jiems yra svarbu? Dovanokit, bet yra dalykų, kurių reikia be galo daug išspręsti. Ir aš noriu, kad mes visą mūsų pokalbį, nesusikoncentruotumėme į vieną problemą.

Ar tai nėra vienas iš momentų, dėl ko, aš įtariu, socialdemokratai praranda jaunimą? Yra daug kairių pažiūrų jaunimo. Kairuoliškumas gerąja to žodžio prasme tarp jaunimo yra labai populiarus. Žmogaus teisės, ekologija yra dažniausios dvi temos jaunam žmogui apsisprendžiant. Ir jūs čia paimate ant lėkštutės ir atiduodate didelių, didesnių, vidutinio dydžio miestelių kairiųjų pažiūrų jaunimą, tarkime, Laisvės partijai. Paimate ir atiduodate. Nemanot, kad taip yra?

Mes nieko neatsisakome. Mes žiūrime realybei į akis. Tikrai pažadu vieną dalyką, kad nepatiešyčiau, kaip jūs sakote. Tai yra svarbiausias toks: jeigu bus rinkėjų pasitikėjimas, jeigu bus galimybė mums dirbti, aš visą laiką valdančiojoje daugumoje sakysiu, kad vyksta progresas, vyksta pažanga, einame į priekį, žmonės keičiasi ir vyresnioji karta keičiasi. Daugiau apie tai kalbam, bet nesušaržuojame, neperspaudžiame, nedarom cirkų, nesityčiojame. Va tada galime pasiekti rezultatą, kitaip rezultato nebus.

O jeigu tuos žodžius pakeistumėt: nuosekliai einame, žinom, kur stovim, nesitraukiam nuo savo vertybinių įsitikinimų, einame pirmyn?

Mes nesitraukiame nuo vertybinių įsitikinimų.

Nepataikaujame daugumai, žinom, kas esam. Tokia pozicija tinka?

Jūs dabar man atraskite nors vieną klasikinę partiją Lietuvoje, ne vienadienę, o klasikinę, kuri kažkaip nesikeičia per laikmetį. Nerasim. Nerasime ir tų pačių konservatorių, kad nebūtų pokyčių.

Socialdemokratai keičiasi nuo mažumų gynėjų į daugumos atliepėjus?

Socialdemokratai nesikeičia jokiu būdu. Mažumos arba žmogaus teisės, kaip mes juos bevertintume, yra labai plati sąvoka ir platus dalykas.  Kai mes žiūrime plačiau, ar jums nekyla klausimas, kaip čia taip atsitiko mūsų valstybėje, kad virš 600 000 žmonių gyvena žemiau skurdo ribos? 200 tūkstančių žmonių gyvena absoliučiame skurde. Jie turi išgyventi iš 300 eurų. Išgyventume? Neišgyventume.

 Žinoma, kad ne, ypač Vilniuje.

Žinoma,kad ne. Ant tiek tų problemų ne tik Vilniuje. Buvau Šiauliuose, Panevėžyje, mano gimtąjame Pakruojo rajone. Neįmanoma išgyventi.

Ar tai, kad jūs nekalbate konkrečiai ir aiškiai apie žmogaus teises, nebus ta klaida, kuri neužtikrins socialdemokratams ilgaamžiškumo? Nes kalbėti vien socialiai remtiniems, pensininkams, įvairių išmokų gavėjams ir pavadinkime taip, bedaliams…

Kategoriškai nesutinku.

Mes nesitraukiame nuo vertybinių įsitikinimų.

Gerai, gal su terminu nesutinkate. Pavadinkim mažiausiai sėkmingiems žmonėms, kuriems mažiausiai pasisekė darbo rinkoje. Ir tai  yra viskas, į ką socialdemokratai turėtų orientuotis?

Absoliučiai taip nėra. Pirmiausia mes turime susitarti dėl termino, kas yra bedalis, ką jūs pasakėte ir kas yra labiausiai sėkmingas žmogus. Jūs sėkmingas?

Aš turiu mylimą žmoną, vaikus, laisvą Tėvynę.

 Jūsų nuomone, aš sėkminga?

Manau, kad taip. Jeigu jūs laiminga, tai turbūt ir sėkminga. Ar jūs laiminga?

Vieną dieną būnu labiau laiminga, kitą dieną mažiau. Šitas laikmetis yra sudėtingas man, kaip politikei, bet politikoje tu negali norėti, kitaip nebūna. Aš galvoju, kad aš, kaip politikė, esu savo vietoje. Kitaip turbūt nebūčiau 25 metus aukštojoje, nacionalinio lygmens politikoje. Bet kiek tokių priskaičiuojama?

Vilija Blinkevičiūtė dalyvauja kandidatų į Europos Parlamentą sąrašų lyderių debatuose. ELTA / Žygimantas Gedvila

Pažiūrėjus į sociologines apklausas, kuriose žmonės savo gyvenimą vertina gyvenimo kokybę, turėtume kokius 3/4 visuomenės, kurie gyvenimo kokybę vertina arba labai gerai, arba gerai, arba patenkinamai.

Jokiu būdu

 Išvis nepatenkinamai —ketvirtadalis.

Tų, kurie yra tikrai labai sėkmingi, labai geri, labai turtingi, labai savo vietoje, kur jie nori būti ir taip toliau, aš rasčiau 5 gal 10 procentų. Nes didžioji dalis Lietuvos žmonių, pasižiūrėkit, su kuo susiduria. Galimybė įsigyti būstą jauniems žmonėms su šeimomis tikrai sudėtinga ne tik Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Ką siūlote?

Siūlome spręsti keliais būdais. Pavyzdžiui, vienas būdas — municipalinio būsto išvystymas, socialinio būsto išvystymas. Nuomos santykių reglamentavimas.

Kokia apimtimi ir kokia kaina? Kiek tam ketintumėte skirti 2025 m., jeigu būtumėte valdžioje, ir kokį kiekį socialinio būsto gruodžio 31 d. pasiūlytumėte jaunoms šeimoms Lietuvoje?

Čia jau suformulavote kaip patyręs politikas visiškai neteisingai. Todėl, kad kitų metų biudžetą priiminėsime jau turbūt tokį, kokį bus parengusi konservatorių ir liberalų valdžia.

Daug ką galite keisti, jei atsakingai ruošiatės valdžiai, galite turėti net savo šešėlinį biudžetą.

Visiškai su jumis nesutinku. Tam, kad turėtume savo šešėlinį biudžetą, mes turime turėti galimybę padaryti auditą, prieiti prie visų finansų, žinoti realią padėtį, kurios, būnant opozicijoje, patikėkit manim, neįmanoma žinoti ir turėti duomenų. Todėl 2025 metais pasakyti, kad bus kalnai nuversti, negalima.

Jūs galite prieiti prie visų duomenų, jūsų frakcija nemaža, jūs esate visuose komitetuose. Valstybės tarnyba jums gali duoti duomenis. Tiktai dirbti reikia.

Norėjau surasti dabar kai kuriuos duomenis ir netgi prašiau. Ir buvo sudėtinga.

 Pavyzdžiui?

Apie biudžetą tą patį. Ir buvo labai sudėtinga surasti.

Apie einamąjį biudžetą?

Apskritai apie tai, kaip keitėsi viskas per ketverius metus, kiek kas didėjo ar gerėjo, kaip keitėsi procentai ir taip toliau.

Reikėjo duoti užsakymą savo studijų jaunystės draugei Rasai Budbergytei. Ji tikrai žino.

 Beje, aš jos prašiau, jaunystės savo draugės.

Jinai būtų žinojusi konkretų asmenį Finansų ministerijoje, kuriam paskambinti dėl tų duomenų.

Bet rimtai kalbant, paskambinti dėl duomenų  neišeina, rimtoje valstybėje taip neplanuojama. Jūs sutinkate? Taip nedaroma ir toliau kai kurie, vadinkime, auditai, tikrosios padėties vertinimas bus reikalingas naujai valdančiai daugumai daugelyje sričių, absoliučiai daugelyje sričių. Dar noriu pasakyti, kad esu dėkinga Gintarei Skaistei, finansų ministrei.

 Kad ji dekonstravo jūsų pažadą?

Nieko ji nedekonstravo.

 Aš kaip tik turiu  jos tuos skaičius apie jūsų programą. „Lengvatinis PVM tarifas maisto produktams minus 585 milijonai“, – sako Gintarė Skaistė.

Nesąmonė. Ji praleido žodį būtiniausiems. Gintarė Skaistė, jeigu turi laiko nagrinėti opozicijos pateiktą programą, galėtų labiau profesionaliai įsigilinti. Tai galėtų būti apie 110 -130 milijonų.

 O kas, jūsų nuomone, yra būtiniausi maisto produktai?

Duona.

Duona? Net ir tiems, kurie nevalgo glitimo ir yra alergiški duonos-pyrago gaminiams?

Net ir tiems. Taip pat pieno produktai, mėsa.

Kokia? Visa mėsa?

Aš tikrai dabar neįvardinsiu.

Bet jeigu jūs skaičiavote?

Vieną dalyką pasakysiu, ką mes tikrai rengdami siūlymus, kas yra mūsų programoje dėl 9 proc. PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams. Ne Blinkevičiūtė juos atsisėdus nustatys. Aš nesu ekspertė, aš tikrai neišmanau to dalyko, bet tam bus pakviesta  rimta ekspertų komanda, kuri atsisės ir apsvarstys. Bus pasiūlyta kokiems produktams.

 Jeigu jūs nežinote produktų, iš kur jūs žinote, kad tai 110 milijonų? Kaip galima neturint produktų žinoti sumą?

Mes iš esmės žinome, mes turime politinę kryptį, kur mes norime ją įgyvendinti. Ir iš tikrųjų tą reikia padaryti, nes iš 27 valstybių tik 3 valstybės neturi lengvatinio PVM tarifo maisto produktams. Žinoma, reikės daugiau darbo įdėti. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų svarstymų ir siūlymų — įsteigti vadinamą Maisto tarybą, kaip yra kai kuriose kitose valstybėse. Tai reiškia, kad toje Maisto taryboje turėtų dirbti ekspertai, mokslininkai, kurie išmano tuos dalykus ir teikia pasiūlymus politikams.

O ką darys ta Maisto taryba? Ji nuolat keis tą krepšelį?

Stebės situaciją, teiks pasiūlymus politikams, žiūrės, ar tinkamai atlieka savo darbą institucijos, kurios turi prižiūrėti, kad nebūtų visokių kainų dempingavimo ar kainų pakėlimo, ar dar kažkokių susitarimų, dalykų.

Bet yra Konkurencijos taryba

Mano supratimu, ji nedirba taip, kaip turi dirbti. Kitas dalykas: manau, kad karūna nuo galvos nenukristų Vyriausybės nariams dėl to, kad susėstų prie bendro stalo su didžiųjų prekybos centrų atstovais ir tiesiog susitartų, kad atėjo toks laikas, kad mes iš tikrųjų turime įveikti godumo infliaciją ir tarkimės, kaip tą įveikti, ieškokime būdų. Tą daro kitos valstybės. Kodėl pas mus visą laiką sakoma, kad laisva rinka, mes niekur kištis negalime.

Ką reiškia susėsti su prekybos centrais? Kas, premjeras prie vieno stalo? Jau buvo tokių atvejų, niekuo geru nesibaigė.

Vadinasi, nepakankamai dirbom.

Tokius susitarimus draudžia įstatymai. Jūs negalite atieti su prekybos tinklais tartis dėl kainų.

Kas jums sakė, kad negalima? Ir Ministrė pirmininkė, Vyriausybės narė ir ministrė gali, karūna nenukris. Kas čia blogo susitikti ir kalbėti?

Susitarti dėl kainų? Rinka yra, kainas reguliuoja.

Ne, palaukite. Apie tai reikia kalbėti. Kodėl yra taip, kad Lietuvoje buvo tokia infliacija maisto produktų, kurios nebuvo visose kitose ES valstybėse? Taip, aš suprantu, kad energetikos kaštai labai aukšti. Aš tą viską suprantu, bet ar kitos valstybės neturėjo energetikos kaštų? Kažkaip kai normalizavosi kaštai ar visos kitos dedamosios, Lietuvoj ir toliau tos kainos kosmoso lygio maisto produktų. Kas yra ne taip valstybėje? Sėskime ir kalbėkime, ieškokime bendru sutarimų.

Turime įveikti godumo infliaciją.

Man atrodo, kad Jūs jau turėtumėte žinoti  kas ne taip, jeigu einate į valdžią ir rašote programą, jūs jau turėtumėte žinoti, ką darysite,  o ne sėsime ir tarsimės.

 Ir ateisime.  Atsimenat, kai mes kalbėjom apie tai, kad mokesčių pakeitimai tam tikri bus reikalingi ir neišvengiami. Neturime kito kelio. Aš kreipiuosi į žmones Lietuvos, patiks, nepatiks. Mes nebegalim nuolat vilktis uodegoje. Lietuva yra vienoje blogiausių situacijų, kai bendrai vertiname Europos Sąjungos valstybes pagal perskirstymą, mokesčių ir įmokų surinkimą. Pas mus 32 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis — 40. Ir mes tada sakom, kad švietimui trūksta, sveikatai trūksta, 40 procentų pensininkų ties skurdo riba.  Ir aš esu įsitikinusi, kad mums reikia tą vadinama surinkimą, perskirstymą padidinti bent jau iki 36 proc., kasmet turėti po vieną procentą, kas yra trys milijardai eurų.

Kiti jūsų siūlymai: minimalią mėnesio algą sulyginti NPD. Finansų ministrė jums dekonstruoja — tai yra 530 milijonų eurų. Įvesti NPD vaikus auginančioms šeimoms —80 milijonų eurų. Drąsesnis indėlių kompensavimas pagal tai, ką jūs sakote, turėtų būti dar pusė milijardo. Tai jau turime virš milijardo. Taip pat gynybos stiprinimas. Čia nėra ką diskutuoti, savaime suprantami dalykai. Jeigu būtų parašytumėt, kad mažinsite išlaidas, tada tikrai padiskutuotume.

Mes, Socialdemokratų partija, dar pernai gegužės mėnesį priėmėme rezoliuciją, kad reikės mažiausiai 3,5 procento. Ir mes liekame nuoseklūs su siūlymais iš ko ir kaip tai gali būti.

Toliau žiūrime jūsų programą: „Mokytojų atlyginimų didinimas daugiau negu 130 vidurkio, kuris dabar yra pasiekiamas“. Ministrė G.Skaistė suskaičiavo, kad tai dar 225 milijonai eurų. Neformalaus švietimo vaikų švietimo krepšelis – dar 40 milijonai. Kultūrai didinamas biudžetas – 50 miljonų. Taip pat keliams. Ir finansų ministrė suskaičiuoja, kad jūsų papildomi įsipareigojimai programiniai 2- 2,5 milijardo eurų per einamuosius metus. Atsakykite į šitą kritiką. Iš kur gausite tiek?

Pirmiausia aš esu labai dėkinga konservatorių finansų ministrei Gintarei Skaistei, kad ji turi laiko suskaičiuoti socialdemokratų siūlomas siūlomas priemones, kaip pagerinti žmonių gyvenimą ir kokybę per ateinančius ketverius metus.

Tad su puse milijardo per metus?

Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė skaičiuodama padarė esmines klaidas. Gal dėl to ir nepasisekė konservatorių Vyriausybei įvykdyti jokios finansų, mokesčių reformos. Kalbame apie 2,5 milijardo eurų per ketverius metus.

 Ne, ji čia kalba apaie tai, jei iš karto tai taip būtų.

Tai dar blogiau yra finansų ministrei Gintarei Skaistei. Vadinasi, ji visiškai negalvoja abiem pusrutuliais. Čia yra ketverių metų programa ir jeigu tai kainuotų papildomai du su puse milijardo eurų, tai yra tie pinigai, kuriuos mes iš tikrųjų sugeneruosime su mokesčių pakeitimais.

Pasak ministrės, čia kalba yra per metus. Jeigu tai būtų nuo sausio 1- osios, tai tada kainuotų 2,5 milijardo.

Aš net negaliu klausyti, kadangi ji nusikalba. Negali būti visų įsipareigojimų vykdymo nuo 2025 m. sausio 1 d., nes ne mes konstruosime biudžetą, o konservatoriai. Antras dalykas — mokestiniai pakeitimai negali būti įvesti iškart nuo prasidedančių metų, turi būti įvesti ne mažiau kaip prieš pusmetį, nes yra įstatyminiai reikalavimai.

Priminsiu jums apie biudžeto planavimą. 2000-ieji metai, Naujosios politikos koalicija, jūs ateinate į socialinės apsaugos ir darbo ministres. Kas atsitinka? Atsitinka esminė biudžeto peržiūra, jūs nuo sausio 1- osios didinote pensijas ir taip toliau. Jūs gal neatsimenate nes 24 metai praėjo. Kitas atvejis: jau čia krizės laikotarpis, 2008 metai, A.Kubiliaus Vyriausybė ateina į valdžią ir visą biudžetą pakeičia.

Naktinės mokesčių reformos nebus. Garantuoju. Kad tai bus mūsų prioritetinis darbas dėl mokesčių pakeitimų — taip, mes jį pradėsime iš karto tik gavę mandatą ir pasitikėjimą žmonių. Trečias dalykas: jūs sakote, kad nėra konkrečiai nuo tada bus duonai, pienui ar dar kažkam. Bet tam yra Vyriausybės programa ir Vyriausybės priemonių planas.

Bet jeigu ateina profesionalai pasiruošusi tokia didelė, tiek valdymo patirties turinti partija kaip socialdemokratai, jų programa galėtų žymiai konkrečiau kalbėti.

Kokie jau esam tokie, bet mūsų programa viena turbūt  geriausių. Konservatoriai išvis vėlavo parengti programą, nors jie turi visą valdančiosios daugumos ir vyriausybės pajėgumus, kad jiems padėtų tai padaryti profesionaliai, kvalifikuotai.

Naktinės mokesčių reformos nebus.

Jūs vis grįžtate prie konservatorių, kuo čia dėti konservatoriai?

Mes turim su kažkuo lygintis, aš noriu parodyti, kuo mes geresni. Mes programą jau seniausiai paskelbę, o konservatoriai — tik manifestą. Jie net neturi programos.

Bet grįžtant prie pasiruošimo vadovauti: ar rinkėjams nereiktų kalbėti konkrečiau? Štai kur aš lenkiu, nes tai, ką jūs kalbate, yra nekonkretu.

Iš tos patirties, kurią turiu, manau, kad mes čia labai konkrečiai kalbame, lyginant, kokia yra nusistovėjusi praktika. Aš esu garantuota, kad mes tikrai padarysime, pavyzdžiui, PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams, įvesime NPD už keivieną vaiką. Mes tikrai konkrečiai paskaičiuosime, įvertinsime. Mes nesame ta partija, kuri nori kaip nors sudirbti valstybę, jos finansus. Aš niekada nesutiksiu, kai vienas čia patarėjas premjerės vadina visus mus gyvuliais iš gyvulių ūkio. Niekada nesutiksiu.

Tikimybė, kad po trijų mėnesių Vilija Blinkevičiūtė bus Ministre pirmininke – jeigu nuo 1 iki 100. Kiek jūs pati sau duotumėte? Aš žinau, kad jūs ypatingai nedegate tuo noru, bet vis dėlto?

Jei atsakysiu, žmonės sakys, kad užsidėjau karūną. Todėl aš negaliu duoti labai daug procentų, kad neatsitiktų, kaip kažkam yra atsitikę. Labai norėčiau, kad mes, socialdemokratai, turėtumėm galimybę formuoti valdančiąją daugumą, kad mes būtume ta ašimi, kai galėtume turėti ir mūsų Ministrą Pirmininką. Ir jeigu tokia galimybė būtų, tikrai norėčiau, kad man būtų patikėta ta galimybė.

Ačiū už pokalbį.