Spotify

„Politika.“ tinklalaidėje apsilankęs kompanijos „Omnisend“ vadovas ir unikalios inciatyvos „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius teigia, kad, nepaisant to, jog švietimo sistemoje problemų netrūksta, kai kurios yra esminės.

„Programos yra labai perkrautos ir tai yra didelė bėda Lietuvos švietimo sistemoje. Geros švietimo sistemos – Suomijos, Danijos, Estijos – turi žymiai mažiau temų per metus, todėl vaikai į jas gali įsigilinti. 

Pavyzdžiui, jeigu susirgai arba dėl kitos priežasties nebuvai, tarkime, dvejose pamokose, tu vis tiek turi laiko pasivyti bendraklasius, nes tą pati tema nagrinėja 5–10 savaičių“, – pasakojo R. Laurinavičius. 

Anot jo, švietimo problemos mūsų šalyje sprendžiamos labai paviršutiniškai.

„Pirmas ir baisiausias dalykas – nėra ambicijos, nėra tikslo, kuris būtų didesnis, ilgesnis už politiko kadenciją. Jie negalvoja apie ilgalaikius sisteminius pokyčius, kuriais po 10 metų galėtų didžiuotis.

Kai mes pradėjome kalbėti apie šią veiklą, susidūrime su skepticizmu. Man sakė, įskaitant ir ministeriją, kad „Ryti, čia Svajuko dramblionės. Tai neįmanoma ir to nebus“, – aiškino pirmininkas. 

Pirmas tikslas – nacionalinis susitarimas

 „Švietimas #1“ – tai nepelno siekianti Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti verslo lyderius, kurie siekia Lietuvoje sukurti pažangią, pasaulyje lyderiaujančią švietimo sistemą. Vienas iš organizacijos tikslų – sukurti R. Laurinavičiaus minėtą ambiciją.

„Kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą ar NATO, buvo realus nacionalinis susitarimas, kurio net nereikėjo užrašyti. Tai ne partijų sukurptas popierėlis, kuris atgulė stalčiuje, tai realus žinojimas, kad mes priklausome Vakarams ir norime tą padaryti.

Ir nepaisant to, kas vyko – komunistų sugrįžimas į valdžią, ekonominiai sunkumai, vidiniai nepasitenkinimai ir perturbacijos – visuomenė ėjo ten, nes žinojo, kad tai mūsų vieta“, – sakė R. Laurinavičius. 

Pasak jo, tai yra būtina, nes mūsų šalies vienas pagrindinių naudingų išteklių būtent ir yra protas.

„Lietuva neturi jokių naudingų iškasenų, bet turi vieną – savo protą. Tai, jeigu mes norime iš tiesų būti ilgai klestinti valstybė, kurioje gyvenama gerai, turime padaryti du dalykus – apsipinti, nes mūsų geopolitika tą diktuoja, ir kultivuoti savo naudingą išteklių – protą. Ir tą reikia pradėti daryti nuo ankstyvo amžiaus.

Šalys, kuriuos turi naftos, nuolat žvalgo, kasa, tai mes tą patį turime daryti ir su protais – nuolat žvalgyti, kultivuoti, kasti. Tada Lietuva gerai gyvens daugybę metų“, – savo misiją taip apibūdino „Omnisend“ vadovas.

Ambicijos neturėjimas ir situacijos nesuvokimas, pasak R. Laurinavičiaus, egzistuoja ne tik tarp politikų, bet ir mokyklų administracijų. Būtent dėl to, kaip pats mini, ją į visuomenę reikia įskiepyti plačiąja prasme. 

„Mes aiškiai pamatėme, kad, pavyzdžiui, mokyklos vadovas visų pirma yra mokytoja(s) ir tik tada truputį vadybininkas. Dėl to jie labai retai pamąsto, kad jie, jeigu nebebus mokyklų direktoriais, jie šiaip gali būti direktoriais. Tai yra viena spragų, nes kur yra tavo tapatybė, ten ir tavo įgūdžiai“, – teigė R. Laurinavičius.

Vaikus sugadiname patys

Vykdydama organizacijos veiklą ir atlikdama tyrimus „Švietimas #1“ komanda pastebėjo, kad savivaldybėse ne tik neefektyviai išnaudojami švietimo biudžetai, kurių didžioji dalis atitenka nenaudojamų patalpų šildymui, bet kad ir mūsų sistema iš esmės sugadina vaikų mokymosi rezultatus. 

„Pagal TIMSS tyrimo rezultatus, mūsų ketvirtokai pagal matematikos rodiklius yra geriausi Europoje. Tuo tarpu 15-mečiai – dažniausiai tai jau 8-tokai – pagal matematikos rezultatus yra penkiolikti Europoje. 

Tai mes penktokus, kurių matematikos žinios geriausios Europoje, per 5–8 klases tiesiog sugadiname. Taip yra dėl to, nes penktokai, šeštokai praranda motyvaciją mokytis“, – aiškina R. Laurinavičius.

Anot jo, tokio amžiaus vaikų emocinė ir psichologinė raida nėra pritaikyti savarankiškam gyvenimui, todėl perkeldami juos į daug mokytojų ir skirtingų klasių turintį progimnazijos ar vidurinės mokyklos mokymo modelį padarome klaidą. 

„Europoje ir pasaulyje yra šešių metų pradinis, kai kur net septynerių. Turkmėnistanas, Omanas ir Lietuva yra trys šalys pasaulyje, kurios turi tokią sistemą. Tai va, tokiame mes klube esame“, – sako R. Laurinavičius. 

Visą pokalbį ir daugiau apie šią iniciatyvą galite išgirsti tinklalaidėje.