Spotify

Nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE organizuoja Lietuvos ekonominio potencialio tyrimą, kuris tampa bandymu ne prognozuoti vieną „teisingą“ ateitį, o išbandyti kelias galimas. 

Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbando save skirtingose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priima sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.

Pirmojoje tyrimo sesijoje dalyvavo politologas Linas Kojala, teisininkai Dovilė Burgienė ir Vilius Bernatonis, ekonomistai Marius Jurgilas ir Dainius Vilčinskas, kino prodiuserė Marija Razgutė bei režisierius Ignas Miškinis, verslo atstovai Dalius Trumpa, Vladas Algirdas Bumelis, Augustinas Vizbaras ir Tomas Okmanas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius rektorius Dalius Misiūnas, kuris teigia, kad, kalbant apie Lietuvos ateitį, dažnai piešiamas idealus paveikslas – auganti ekonomika, didėjančios užsienio investicijos, stipri tradicinė pramonė ir žemės ūkis, inovacijų lyderystė ir efektyvus viešas sektorius bei socialinės garantijos. 

„Tačiau realybėje, šie tikslai susiduria su iššūkiais – demografine krize, geopolitinėmis grėsmėmis, technologijų dominavimu, didėjančia atskirtimi, produktyvumo mažėjimu ir biurokratizmu. Kitaip tariant, kiekvienas tikslas turi savo kainą. 

Todėl, diskutuojant apie šalies ateinančių dešimtmečių strategiją, būtina vertinti susidarančias įtampas tarp galimybių ir iššūkių: demografinę, struktūrinę, geopolitinę, socialinę ir institucinę. Sprendžiant šias įtampas, gimsta tikrieji strateginiai pasirinkimai, susiję ne tik su galimybėmis, bet ir su rizikomis“, – aiškino D. Misiūnas.

Išryškėjo esminė problema

Nepaisant skirtingų interesų ir netgi sąmoningai priešpriešinių vaidmenų, diskusijoje išryškėjo keli aiškūs bendri vardikliai. Visos grupės, net ir kalbėdamos apie gynybą, investicijas ar technologijas, nuolat grįždavo prie žmonių trūkumo ir demografijos klausimo. Darbo jėgos mažėjimas, emigracija ir senėjanti visuomenė buvo įvardijami kaip ribojantys veiksniai net ir ambicingiausiems ekonomikos planams.

„Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln. <…> Tai negalime kalbėti apie technologijas, servisus, turizmą ar senelių namus, nes jų nebus kam prižiūrėti“, – teigė diskusijoje dalyvavęs Vilius Bernatonis, advokatų kontoros „Tegos“ vykdantysis partneris.

Sutarimas buvo beveik absoliutus: Lietuva nebegali augti vien darbo valandomis ar pigia darbo jėga. Našumas, vadybos kokybė, technologijų ir dirbtinio intelekto taikymas – tai ne „prabangos temos“, o būtina sąlyga.

Žmogiškieji ištekliai prilyginami ne vienai iš ekonomikos dedamųjų, o kaip pagrindinė sąlyga, nuo kurios priklauso visų kitų sprendimų sėkmė. Diskusijos metu tapo akivaizdu, kad tradicinis ekonomikos plėtros modelis, paremtas darbo valandų didinimu ar pigia darbo jėga, Lietuvai nebeveikia. Alternatyva buvo įvardyta gana tiesiai – produktyvumo šuolis. 

„Du keliai yra: arba dirbt daugiau – 24/7, arba dirbt protingiau“, – sakė Vladas Algirdas Bumelis, „Northway“ įkūrėjas.

Diskusija parodė, kad ekonominis potencialas egzistuoja, tačiau jo realizavimas priklausys nuo to, ar Lietuva sugebės ne tik formuluoti ambicingas strategijas, bet ir nuosekliai investuoti į tuos, kurie jas turi įgyvendinti.

Taip pat buvo išanalizuotos gynybos, švietimo, verslo, vadybos, technologijų, sprendimų priėmimo vietiniu bei nacionalinės valdžios lygmeniu temos. Nustatytas hibridinių grėsmių galimas poveikis ir išryškinti esminiai galimi pavojai. 

Projekto svarba

Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas nėra tradicinė studija su viena „galutine išvada“. Tai – procesas, kuriame sprendimai buvo tikrinami prieš alternatyvias realybes, konfliktus ir net nesėkmes. „Wargaming“ metodas leido pamatyti ne tik, kas galėtų veikti, bet ir kur bei kodėl sprendimai griūva.

Šis projektas reikalingas todėl, kad Lietuva įžengia į laikotarpį, kuriame vien tik augimo strategijų nebeužtenka. Reikia atsakymų į klausimus apie atsparumą, žmones, institucijas ir ilgalaikį pasirinkimų kainos suvokimą. Tyrimas parodė: ekonominis potencialas egzistuoja, tačiau jo realizavimas priklausys ne nuo idėjų trūkumo, o nuo gebėjimo jas nuosekliai įgyvendinti sudėtingame, neapibrėžtame pasaulyje.

Pirmos sesijos vaizdo įrašą galite matyti YouTube kanale „Politika.“ Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos „ILTE“ forume š.m. vasarį.