Spotify

Nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE organizuoja Lietuvos ekonominio potencialio tyrimą, kuris tampa bandymu ne prognozuoti vieną „teisingą“ ateitį, o išbandyti kelias galimas. 

Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbando save skirtingose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priima sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.

Antrojoje Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo diskusijoje dalyvavo politologai Gabrielė Burbulytė ir Vincentas Vobolevičius, teisininkai Rolandas Valiūnas ir Šarūnas Keserauskas, ekonomistai Jonas Tamulis ir Vytenis Šimkus, ekonomikos apžvalgininkas Adomas Klimantas prodiuseris Lauris Lučiūnas ir architektas Algirdas Kaušpėdas bei įvairių verslų atstovai – Vladas Lašas, Vaidas Lukoševičius ir Monika Paulė. 

Šioje dalyje dėmesys buvo sutelktas ne į tai, ką Lietuva galėtų daryti idealiomis sąlygomis, o į tai, kas nutinka, kai ekonominiai sprendimai susiduria su realybe – laiko, žmonių trukumu, institucijų nepasirengimu ir nelankstumu.

Kai strategijos susiduria su realybe

Antroji Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesija iš esmės tapo testu. Buvo tikrinama, kas nutinka įvairioms idėjoms, kai jos atsiduria realiame politiniame, demografiniame ir instituciniame lauke.

Viena iš idėjų, kurią dalyviai nustatė kaip reikalingą Lietuvai ateityje – produktyvumo siekis. Idealiomis sąlygomis jis atrodo kaip savaime suprantamas atsakymas į darbo jėgos trūkumo ir konkurencingumo iššūkius, tačiau „wargaming“ scenarijai parodė, kad, kai nebegali rinktis patogiausio, įprasto sprendimo, produktyvumas labai greitai atsiremia ne į technologijų stoką, o į žmones ir sistemą, kurioje jie veikia.

„Darbo našumas visada susideda iš technologijų, vadybinių sugebėjimų ir „blue collar“ produktyvumo bei požiūrio į darbą“, – diskusijos metu teigė ekonomistas Jonas Tamulis.

Dalyviai aiškiai įvardijo, kad nepalankiomis aplinkybėmis technologijos diegiamos greičiau nei keičiasi mąstymas, o tai reiškia, jog strategijos pradeda strigti, nes negebama pasivyti ir įsisavinti pasikeitusios situacijos.

„Jeigu mes, kaip valstybė, kasame griovius ir specializuojamės griovių kasime, mes galime tapti geriausiais pasaulyje griovių kasėjais, bet tai nebus tai, ko mes visi norime“, – teigė „Rimi Lietuva“ vadovas Vaidas Lukoševičius.

Buvo nustatyta, kad susidūrus su neplanuotais iššūkiais, produktyvumo būtų siekiama efektyviau, tačiau tai nuvestų į beprasmį veikimą, kadangi mūsų šalies sistemoje nėra nei lankstumo, nei politinės valios, o tai tampa esminiu iššūkiu, kai reikia greitų ir tikslių sprendimų.

Institucijų ribos

Dalyviai įvardijo, kad nepaisant idėjos aktualumo ar naudingumo, ji, atsitrenkusi į įvairių politinių institucijų ir mechanizmų duris, gali ir nebeišvysti dienos šviesos. Jų teigimu, sprendimų priėmimas dažnai paralyžiuojamas ne dėl interesų konfliktų, o baimės.

„Žmonės sistemoje dirba baimės pagrindu. Jie renkasi nieko nedaryti, kad nebūtų nubausti“, – aiškino teisininkas Rolandas Valiūnas. 

Tai reiškia, kad susidūrusi su neapibrėžtomis aplinkybėmis mūsų politinė sistema nesiekia kuo greičiau atrasti tinkamo, kitokio, kartais gal ir neįprasto sprendimo, ji – sustingsta. Atsakomybės vengimas tampa racionalia elgsena, o neveikimas – saugiausia strategija. 

Buvo prieita išvados, kad strategijos gali būti teisingos, bet, jei institucijos nėra pasirengusios veikti neapibrėžtomis sąlygomis ar susidūrusios su netikėtomis ir neapskaičiuotomis aplinkybėmis, jos lieka popieriuje.

„Be pasitikėjimo valdžia mes nieko nepadarysime, nes valdžia tai yra mes patys“, – kalbėjo teisininkas Šarūnas Keserauskas.

Pasak diskusijoje dalyvavusių ekspertų pateiktų įžvalgų, tokiu principu veikiančios institucijos tampa didžiausia rizika ekonomikai.

Projekto svarba

Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas nėra tradicinė studija su viena „galutine išvada“. Tai – procesas, kuriame sprendimai buvo tikrinami prieš alternatyvias realybes, konfliktus ir net nesėkmes. „Wargaming“ metodas leido pamatyti ne tik, kas galėtų veikti, bet ir kur bei kodėl sprendimai griūva.

Šis projektas reikalingas todėl, kad Lietuva įžengia į laikotarpį, kuriame vien tik augimo strategijų nebeužtenka. Reikia atsakymų į klausimus apie atsparumą, žmones, institucijas ir ilgalaikį pasirinkimų kainos suvokimą. Tyrimas parodė: ekonominis potencialas egzistuoja, tačiau jo realizavimas priklausys ne nuo idėjų trūkumo, o nuo gebėjimo jas nuosekliai įgyvendinti sudėtingame, neapibrėžtame pasaulyje.

Antrosios sesijos vaizdo įrašą galite matyti YouTube kanale „Politika.“ Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos „ILTE“ forume š.m. vasarį.