Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas
3 dalis
Lietuvos ekonominė ateitis priklauso ne tik nuo to, kokias strategijas sugebame suformuluoti, bet ir nuo to, ar jos atlaiko geopolitinį, demografinį, institucinį ir visuomeninį spaudimą. Kada kyla didžiausi iššūkiai? Ką daryti, kai reikia priimti nepatogius sprendimus neapibrėžtomis aplinkybėmis? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojo įvairių sričių lyderiai, dalyvaujantys Lietuvos ekonomikos potencialo tyrime.
Paskelbta: 2026-01-21
Nuotrauka
Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas
YouTube
Spotify Icon
Spotify

Nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE organizavo Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą, kuris tampo bandymu ne prognozuoti vieną „teisingą“ ateitį, o išbandyti kelias galimas.

Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbandė save įvairiose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priėmė sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.

Trečiojoje Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesijoje dalyvavo politologai Ainius Lašas ir Margarita Šešelgytė, teisininkai Gediminas Dominas ir Algimantas Šindeikis, ekonomistai Algirdas Bartkus ir Indrė Genytė-Pikčienė, kultūros atstovas Liutauras Griežė bei „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Liucija Zubrutė ir verslo atstovai Tadas Burgaila, Rimantas Mažulis, Darius Žakaitis ir Giedrė Kaminskaitė-Salters. 

Tyrimas – bandymas ne prognozuoti vieną „teisingą“ ateitį, o išbandyti kelias galimas. Ekrano nuotrauka.

Abejonės visuomenėje

Trečioji Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesija aiškiai parodė, kad didžiausias įtampas ekonominėms strategijoms kelia ne įdėjų trūkumas, bet susidūrimas su visuomene ir joje nusistovėjusiomis normomis. Šioje tyrimo dalyje dėmesys buvo sutelktas ne į technologijas ar augimo tempus, bet į pasitikėjimą – tarp valstybės, verslo ir žmonių.

Diskusijos metu ne kartą grįžta prie klausimo, kiek visuomenė yra pasirengusi priimti sprendimus, kurie ekonomiškai racionalūs, bet socialiai nepatogūs. Buvo pabrėžta, kad be aiškaus socialinio susitarimo net ir logiškiausios reformos ima strigti.

„Esminis dalykas – lyderystė ir vizija, nes be vizijos absoliučiai joks dalykas nepasidaro, tačiau dabar mes Lietuvoje esame pasimetę ir bandome stumdyti įvarias grandis bei įtikinti“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė .

Šioje sesijoje tapo akivaizdu, kad įtampos kyla ne tik iš išorės – geopolitinių ar ekonominių sukrėtimų, bet ir iš vidaus – visuomenės lūkesčių, baimių ir nepasitikėjimo institucijomis. Dalyviai įvardijo, kad ekonominės transformacijos dažnai žlunga ne dėl resursų stokos, o dėl to, kad žmonės nesupranta, kodėl pokyčiai reikalingi ir kas už juos prisiima atsakomybę.

Dabar mes Lietuvoje esame pasimetę.

Centralizuoti sprendimai

Tai ypač išryškėjo kalbant apie regionus. Trečiojoje sesijoje regioninė atskirtis buvo aptariama ne kaip atskira problema, o kaip pasitikėjimo valstybės kryptimi indikatorius. Buvo akcentuota, kad kai sprendimai priimami centralizuotai, neįtraukiant vietos bendruomenių, jie iššaukia pasipriešinimą, net jei ekonomiškai yra pagrįsti.

„Siūlant drąsias idėjas savivaldybių biudžetuose gali susidaryti skylės, kurių jos negalės padengti, o dėl to nebus suteiktos kažkokios viešosios paslaugos “, – aiškino „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Liucija Zubrutė.

Kartu buvo pastebėta, kad valstybė dažnai tikisi visuomenės atsparumo, tačiau pati nesiūlo aiškios krypties ir atviro dialogo. Tai kuria paradoksą: iš žmonių reikalaujama prisitaikymo, bet jiems nesuteikiamas saugumo jausmas, kad pokyčiai yra sąžiningi ir nuoseklūs.

Institucinis pasitikėjimas šioje sesijoje buvo įvardytas kaip esminė ekonominė sąlyga. Dalyviai pabrėžė, kad neapibrėžtumo laikotarpiu valstybės vaidmuo nėra tik reguliuoti ar finansuoti, bet ir paaiškinti, prisiimti atsakomybę bei veikti nuosekliai.

Kai sprendimai priimami centralizuotai, jie iššaukia pasipriešinimą. Andrius Ufartas (ELTA)

Projekto svarba

Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas nėra tradicinė studija su viena „galutine išvada“. Tai – procesas, kuriame sprendimai buvo tikrinami prieš alternatyvias realybes, konfliktus ir net nesėkmes. „Wargaming“ metodas leido pamatyti ne tik, kas galėtų veikti, bet ir kur bei kodėl sprendimai griūva.

Šis projektas reikalingas todėl, kad Lietuva įžengia į laikotarpį, kuriame vien tik augimo strategijų nebeužtenka. Reikia atsakymų į klausimus apie atsparumą, žmones, institucijas ir ilgalaikį pasirinkimų kainos suvokimą. Tyrimas parodė: ekonominis potencialas egzistuoja, tačiau jo realizavimas priklausys ne nuo idėjų trūkumo, o nuo gebėjimo jas nuosekliai įgyvendinti sudėtingame, neapibrėžtame pasaulyje.

Trečiosios sesijos vaizdo įrašą galite matyti YouTube kanale „Politika.“ Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos „ILTE“ forume š.m. vasarį. 

kitos politikos naujienos