Spotify

Nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE organizavo Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą, kuris tampo bandymu ne prognozuoti vieną „teisingą“ ateitį, o išbandyti kelias galimas.

Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbandė save įvairiose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priėmė sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.

Ketvirtojoje Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesijoje dalyvavo politologai Agnė Paliokaitė ir Marius Kalanta, teisininkai Laimonas Skibarka ir Laura Kamarauskienė, ekonomistai Aleksandras Izgorodinas ir Simonas Čepėnas, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė ir dramaturgas Marius Ivaškevičius bei verslo atstovai Kęstutis Jusčius, Mindaugas Statulevičius, Lina Mockutė ir Mantas Katinas.

Tarp produktyvumo ir socialinės įtampos

Šios sesijos metu ryškiausiai atsiskleidė technologinės transformacijos paradoksas: technologijos suvokiamos kaip būtina ekonomikos modernizavimo sąlyga, tačiau kartu jos kuria didelį individualų ir kolektyvinį nesaugumą darbo rinkoje. Pasak dalyvių, technologinis pokytis nebėra abstrakti ateitis – jis jau turi poveikį realioms darbo vietoms.

„Produktyvumas turi savyje ir vieną neigiamą aspektą – tai yra darbo vietų karpymas ir žudymas“, – aiškino Aleksandras Izgorodinas.

Buvo akcentuojama, kad darbuotojai turi tapti aktyviais technologinio pokyčio dalyviais, nuolat kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, tačiau ne visi darbuotojai turi tokias galimybes. Technologinis efektyvumas šiame kontekste tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu – kas prisiima atsakomybę už tuos, kurie iškrenta iš darbo rinkos.

Efektyvumo ir laisvės konfliktas

Viena kontraversiškiausių šios sesijos temų – valstybės vaidmuo kuriant centralizuotas, duomenimis grįstas sistemas. Pasiūlymas sukurti vieningą, dirbtinio intelekto valdomą verslo valdymo sistemą atskleidė giluminį konfliktą tarp siekio maksimaliai padidinti efektyvumą ir baimės prarasti autonomiją, privatumą bei žmogiškąjį sprendimų priėmimą.

Diskusijoje išryškėjo, kad nors tokios sistemos teoriškai galėtų mažinti administracinius kaštus, didinti skaidrumą ir pagerinti sprendimų kokybę, jos taip pat kelia riziką per dideliam valstybės ir technologijų įsikišimui į verslo ir žmogaus gyvenimą.

„Aš esu visiška klaidos fanė. Klaida yra progreso variklis, o tokios sistemos gali nesukurti erdvės klaidai“, – teigė Dagnė Vildžiūnaitė.

Šioje temoje ypač aiškiai susikirto dvi Lietuvos raidos vizijos: technologinis racionalumas ir laisvos, klaidoms atviros sistemos poreikis.

Projekto svarba

Lietuvos ekonominio potencialo tyrimas nėra tradicinė studija su viena „galutine išvada“. Tai – procesas, kuriame sprendimai buvo tikrinami prieš alternatyvias realybes, konfliktus ir net nesėkmes. „Wargaming“ metodas leido pamatyti ne tik, kas galėtų veikti, bet ir kur bei kodėl sprendimai griūva.

Šis projektas reikalingas todėl, kad Lietuva įžengia į laikotarpį, kuriame vien tik augimo strategijų nebeužtenka. Reikia atsakymų į klausimus apie atsparumą, žmones, institucijas ir ilgalaikį pasirinkimų kainos suvokimą. Tyrimas parodė: ekonominis potencialas egzistuoja, tačiau jo realizavimas priklausys ne nuo idėjų trūkumo, o nuo gebėjimo jas nuosekliai įgyvendinti sudėtingame, neapibrėžtame pasaulyje.

Ketvirtosios sesijos vaizdo įrašą galite matyti YouTube kanale „Politika.“ Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos „ILTE“ forume š.m. vasarį.