Spotify

Taigi, ateities numatyti neįmanoma, tačiau galima ją nuspėti. Tuo visais laikais mėgavosi įvairūs pranašai ir mąstytojai. Pasaulio pabaiga gąsdindavo sukčiai ir diletantai, o filosofas Francis Fukuyama, maždaug tuo metu, kai Lietuva vėl atkūrė Nepriklausomybę, iškėlė drąsią istorijos pabaigos hipotezę. Neva, pasaulyje žlungant komunistiniam autoritarizmui, įsivyraus kapitalizmas ir liberalizmas. Todėl žmonija, susižavėjusi laisvosios demokratijos ir rinkos pranašumu, užbaigs ideologines prieštaras. Šiandien akivaizdu, jog Fukuyama nenumatė, kokie gajūs tebėra nacionalizmo, religinio fundamentalizmo ir populizmo gaivalai, kuriuos ciniškai pasikinko naujieji autoritarai.

Ateities numatyti neįmanoma, tačiau galima ją nuspėti.

Visuomenės raidą ne sykį bandė prognozuoti romanų rašytojai. Kai kuriems pavyko visai sėkmingai. Klasikiniais tapę Jonathano Swifto, George‘o Orwello ir Aldous‘o Huxley‘o kūriniai užčiuopė giliuosius žmogiškosios sąmonės ir visuomenės sielos impulsus. Plačiai skaitomos ir gausiai interpretuojamos jų knygos įkvepia kitus kūrėjus.

Štai, rusas Viktoras Pelevinas yra vienas įžvalgiausių ir mįslingiausių šiuolaikinių beletristų. Jau porą dešimtmečių niekur nesirodo viešai. Pasislėpęs, manoma, Tailando džiunglėse, vieną po kito kepa futuristinius romanus, prisodrintus sociologinių, technologinių, ekonominių ir politinių pranašysčių.

Kai kurios Pelevino fantazijos jau pildosi. 2011-aisiais jis išleido utopinę distopiją „S.N.U.F.F.“ Pora metų vėliau ši knyga pasirodė lietuviškai, ją išvertė Dalia Saukaitytė. Romane autorius nuspėjo savo šalies karą prieš Ukrainą ir vaizdingai aprašė, kaip bus kariaujama. Esmė čia ne karybos technologijos, o visuomenės įtrauktis: publika mėgaujasi, stebėdama tikras, o ne kine suvaidintas žudynes. Karo mūšiai virsta prodiusuojamais, anonsuojamais ir tiesiogiai transliuojamais reginiais.

Taip jau nutinka ne tik Ukrainoje. Šių metų gegužės 6 dieną Izraelio propagandininkai internete ėmė rodyti Jemeno sostinės Saanos tarptautinio oro uosto pastatą ir paskelbė, kad tai vaizdas „prieš“ įvykį. Netrukus norintieji išvydo ataką, iš oro uosto liko griuvėsiai. Smūgio taikinys buvo ne tik Jemeno hučių aviacijos infrastruktūra, bet ir viso pasaulio žiūrovų smegenys.

Smūgio taikinys buvo ne tik Jemeno hučių aviacijos infrastruktūra, bet ir pasaulio žiūrovų smegenys.

Kitas šiuolaikinis futuristas, prancūzų literatūros žvaigždė Michaelis Houellebecqas, šviežiausiame romane „Sunaikinti“ (į lietuvių kalbą jį išvertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė) smulkiai aprašė 2027-ųjų Prancūzijos prezidento rinkimus. Knyga intriguoja ne vien tuo, kiek menininkas pataikė nuspėdamas rinkimų baigtį. Įdomu, kiek jis teisus, užčiuopdamas subtilius XXI amžiaus vakariečių vertybių posūkius. Esą, kapitalistinis pelno pažadas nebeužtikrina visuomenės stabilumo, todėl piliečiai išspjauna vartojimo masalus ir sugrįžta prie tradicinės santuokos bei šeimos.

Daugelis lietuvių investuoja santaupas biržose ar į nekilnojamąjį turtą, todėl mėgina nuspėti ateitį, kad pasipelnytų iš butų nuomos, prekybos vertybiniais popieriais, kriptovaliutomis ar žaliavomis. Savo nauda suinteresuoti ekspertai skelbia prognozes, o smulkieji investuotojai jas skaito ir stengiasi numatyti, kas pabrangs, o kas atpigs.   

Tarptautinių verslo naujienų portalo „Bloomberg“ guru Mattas Levine‘as teigia: „Nuostabiausias finansų pramonės dalykas yra tai, kad ji dosniai atlygina už teisingą pasaulio sampratą.“ Ko gero, taikliai pasakyta.

Finansų pramonė dosniai atlygina už teisingą pasaulio sampratą.

Verta pagalvoti, kad žodis „aiškiaregystė“ nusako aiškų regėjimą, o ne kokį nors ateities numanymą. Grožinė literatūra lavina vaizduotę, intuiciją ir padeda iš esmės perprasti pasaulį, todėl tikiu, kad vykusių romanų skaitytojai investuoja dar pelningiau, nei pasidavusieji finansų kerėtojų vilionėms.